VARNAITĖ-EIDUKAITIENĖ REGINA MARIJA [1927 05 19 Ukmergėje], aktorė.
Nuo 1946 m. gyvena Kaune.
19461947 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 19471952 m. studijavo A. Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS) Maskvoje. Teatrinę karjerą pradėjo 1952 m. Kauno valstybiniame dramos teatre.
Sukurti vaidmenys: Galčicha A. Ostrovskio Be kaltės kaltieji (1953), Madlen C. Solodario Alyvų sodas (1954), Bebenė R. Blaumanio Siuvėjų dienos Silmačiuose (1956), Misis Pičem Opera už tris skatikus (1964), Uršulė K. Borutos Baltaragio malūnas ir Ponsija F. G. Lorkos Bernardos Albos namai (1966), Vienuolė K. Sajos Mamutų medžioklė (1968) ir Izolda Šventežeris (1970), Bekampienė Keturakio Amerika pirtyje (1974), Antosė E. Mikulėnaitės Visada tas pats (1984), Juokdarys V. Šekspyro Dvyliktoji naktis (1993), Fiokla N. Gogolio Vedybos (1998), Beatričė J. Grušo Meilė, džiazas ir velnias (2001) ir t.t. 1961 m. debiutavo kine Magdutės vaidmeniu Kanonadoje (rež. A. Žebriūnas, R. Vabalas), atliko įsimintiną Uršulės vaidmenį muzikiniame filme Velnio nuotaka (A. Žebriūnas, 1974). Daugelį metų vaidino Lietuvos televizijos spektakliuose ir filmuose: Ambra (A. Nikolajis Geležiniai žmonės, rež. G. Padegimas), Kotryna (Jonas Marcinkevičius Benjaminas Kordušas, rež. V. Bačiulis), Paulė Šakalytė (B. Bušma Atžalos, Giminės po 20 metų, rež. S. Vosylius), Giminės. Gyvenimas tęsiasi (rež. S. Vosylius).
1970 m. jai suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios artistės, 1977 m. Lietuvos TSR liaudies artistės vardas. 1997 m. apdovanota Lietuvos respublikine premija, 2000 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. 2002 m. jai įteikta Fortūnos statulėlė už ištikimybę profesijai, 2003 m. Kauno mero apdovanojimas Gerumo plyta, o 2007 m. jos kūryba įvertinta Santakos 1-ojo laipsnio garbės ženklu.
2017 m. LRT Televizija pristatė aktorės 90-mečiui skirtą dok. filmą Laimė būti kartu (scenarijaus autorė Aušra Eidukaitytė, rež. Juozas Sabolius).
VDU Botanikos sode auga jurginas R. Varnaitė, kurį išvedė panevėžietis selekcininkas Algirdas Gražys.
2012 02 23 aktorei suteiktas Kauno miesto garbės pilietės vardas (Kauno m. savivaldybės tarybos 2012 02 23 sprend. Nr. T-30). Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/
[žiūrėta 2020 01 07] Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:
1. Aktorei Kauno miesto garbės pilietės vardas / Kauno miesto savivaldybės informacija // Laikinoji sostinė. 2012, vas. 25, p. 8.
2. Ežerskytė, Loreta. R. Varnaitė tapo Kauno miesto garbės piliete. Iliustr. // Gimtoji žemė. 2012, vas. 28, p. 8.
3. Kanopkaitė, Rūta. Šiandien Kaunas turi dvidešimt vieną savo garbės pilietį
Portr. Žvilgsnis // Kauno diena. 2007, geg. 31, p. 3.
4. Kaunas lenkiasi aktorei. Portr. // Vakaro žinios. 2012, vas. 21, p. 4.
5. Savičiūnaitė, Vida. Kaune kūrusiems teatralams Fortūna. Iliustr. // Lietuvos rytas. 2002, kovo 26, priedas Mūzų malūnas, p. 2.
6. Tik faktai : jubiliejus. Iliustr. // Respublika. 1997, geg. 21, p. 21.
7. Žukaitytė, Vilija. R. M. Varnaitė Kauno garbės pilietė. Portr. // Kauno diena. 2012, vas. 24, p. 3.
|