Jankus Martynas


[1858 08 07 Bitėnuose (Šilutės r.) – 1946 05 23 Flensburge (Vokietija)], spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas.

1939–1944 m. gyveno Kaune.

Mažojoje Lietuvoje turėjo spaustuvę ir sandėlį. Redagavo, leido ir platino lietuviškus leidinius, žadinančius tautinį atgimimą. 1883 m. pasirodžius „Aušrai“, ją platino ir rėmė finansiškai, 1884–1885 m. – redagavo. 1888–1892 m. buvo „Varpo“ administratorius ir atsakingasis sekretorius. 1885 m. su bendraminčiais Tilžėje įsteigė lietuviškas draugijas „Birutė“ ir „Lietuvos žvaigždės“.
Aktyviai siekė prijungti Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos, todėl vadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.
Vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, 1939 m. iš Bitėnų persikėlė į Kauną. Atsivežė ir „Amžinąją Rambyno kalno knygą“, kurią gavo dovanų 70-ųjų metinių proga už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. M. Jankus prisiglaudė Žaliakalnyje pas J. Šarauską, kuris per karą knygą saugojo. Vėliau inžinieriaus V. Narutavičiaus namo mansardoje (Aukštaičių g. 29) M. Jankus išsinuomojo trijų kambarių butą, kur su vaikais gyveno iki 1944 m.
Į devintąją dešimtį įkopęs lietuvių kultūros veteranas mėgo vaikščioti po miestą, nuvykdavo į Palemoną. Jį lankydavo buvę bendražygiai ir kiti mieste likę inteligentai. Karo muziejui užsakius sukurti kelių to meto visuomenės veikėjų biustus, pozavo skulptoriui Bernardui Bučui.
1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ir Italijos karūnos 3-iojo laipsnio ordinais, 1938 m. – Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu, taip pat – Šaulių žvaigžde ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1944 m. grįžo į Bitėnus, bet buvo priverstas emigruoti į Vokietiją, kur 1946 m. mirė. Palaikai sudeginti ir palaidoti Flensburge. 1993 m. parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse.
Patriarcho nuopelnai lietuvybei neužmiršti: jo vardu pavadintos gatvės, mokyklos, įvairios organizacijos, kurių nariu jis buvo. 2008 01 19 serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas jam skirtas pašto ženklas.
Kanadoje išėjo Pr. Alšėno parengtas leidinys „Mažosios Lietuvos patriarchas: gyvenimas, darbai ir likimo lemties vingiai“ (Torontas, 1967). Saulius Sodonis parengė leidinį: „Senasis Rambynas ir jo vaidila: skiriama Martyno Jankaus atminimui“ (Šilutė, 2005). Giedrė ir Eugenijus Skipičiai išleido bukletą „Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose: skiriama muziejaus veiklos 25-mečiui“ (Klaipėda, 2006). 2008 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas išleido studiją „Martynas Jankus: tautinio atgimimo spauda ir spaudos veikla: tarptautinės knygotyros konferencijos programa, skiriama M. Jankaus 150-mečiui“. 2011 m. parengta Domo Kauno ir Audronės Matijošienės knyga „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“ (Vilnius) – 2008 m. netikėtai atrastos „Auszros“ archyvo dalies istorija, 2021 m. – prof. Domo Kauno monografija „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ (Vilnius).

  • 1924 m. Žaliakalnyje jo vardu pavadinta gatvė.
  • 1939 11 23 Lietuvos skautų iniciatyva Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (dab. K. Donelaičio g. 64), dalyvaujant pačiam M. Jankui, atidengtas paminklinis biustas (skulptorius Bernardas Bučas). 1942 m. nugriautas ir išsaugotas Karo muziejuje. 1989 06 09 atstatytas su įrašu: „Martynas Jankus. 1858–1946. Dirbsime ir vilties nenustosime“ (architektas Algimantas Sprindys). 1940 m. sodelyje pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinta 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. 2-ojoje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ greta kitų pavardžių įrašyta: „Jankus Martynas, ūkininkas“. 1950 m. paminklas nugriautas. 1997 06 07 atstatytas (architektas Liucijus Dringelis).
  • 1988 m. prie namo Aukštaičių g. 29 pritvirtinta memorialinė lenta: „Šiame name 1939–1944 m. gyveno visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus“. 1992 m. lenta dingo. 2008 09 19, minint patriarcho 150-ąsias gimimo metines, atstatyta. Ta proga Kauno miesto muziejuje parengta paroda, įvyko mokslinė konferencija „Aktualioji tautos istorija“.
  • 2006 m. vaikaitės Ievos iniciatyva įsteigta Martyno Jankaus vardo kasmetinė premija, skiriama už nuopelnus saugant Mažosios Lietuvos paveldą.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno miesto tarybos 1924 04 14 nutarimas Nr. 23.
  2. Kauno miesto LDT VK 1986 06 13 sprendimas Nr. 237.
  3. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 219, ap. 1, b. 187, lap. 9, 37.
  4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  5. Spaustuvininkas iš Bitėnų / Danutė Rūkienė // Kauno tiesa. – 1988, gruod. 31, p. 3.
  6. Martynas Jankus. – Portr. // Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai. – Vilnius, 1998. – P. 15, 57.
  7. Martyno Jankaus paminklas // Nukentėję paminklai. – Kaunas, 1994. – P. 56–57.
  8. Saugomas Mažosios Lietuvos patriarcho M. Jankaus atminimas. – Iliustr. // 15 min. – 2008, rugs. 25, p. 4.
  9. „Nepamiršk, kad esi lietuvis…“ / Benjaminas Žulys // XXI amžius. – 2008, spal. 1, p. 15.
  10. Martynas Jankus /1858–1946/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 94–95.
  11. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba, 1888–1932 : monografija / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. – P. 115–116.
  12. Martynas Jankus : tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas : monografija / Domas Kaunas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. – P. 710–711, 730–731, 740.
  13. Valstybės Tarybos narys, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio ir politikos veikėjas, aušrininkas Martynas Jankus tarpukariu. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/141680678?s_id=ywc0DIFjJkADS2do&s_ind=48&valuable_type=EKSPONATAS [2023 03 02]