Elektroniniame žinyne „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ teikiama iš įvairių šaltinių surinkta ir susisteminta medžiaga apie žymių žmonių įamžinimo vietas ir būdus Kaune ir jo apylinkėse.
Informacija nuolat tikslinama ir atnaujinama.

Struktūra

Asmenvardžiai sugrupuoti abėcėlės tvarka pagal asmens pavardę ir vardą.

Apie personalijas skelbiami šie duomenys:

  • biograma – nurodoma asmens profesija, gyvenimo metai ir veikla Kaune, nuopelnai, apdovanojimai. Taip pat pateikiama informacija apie jam skirtus dokumentinius filmus, išleistas knygas, pašto ženklus, vokus ir kt. Esama ir mažiau žinomų faktų, įdomių detalių apie žymius žmones. Buvusi gyvenamoji vieta (adresas) nurodoma prie gyvenimo metų Kaune arba prie memorialinių lentų;
  • įamžinimo objektai (memorialinės lentos, paminklai, muziejai, ekspozicijos, žymių asmenų vardais pavadintos institucijos, gatvės, fondai, premijos ir kt.) – chronologine seka pateikiama Kaune ir jo apylinkėse esančių įamžinimo objektų nuotraukos, taip pat fondai, premijos ir kt. Prie naujausių įamžinimo objektų nurodomi potvarkiai ar sprendimai (numeris ir metai), kuriais remiantis objektas buvo įamžintas. Pateikiami Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA), Kauno miesto savivaldybės ir aukštųjų mokyklų sudarytų įamžinimo sąrašų duomenys. Jei tokios informacijos (ypač iš ankstesnių metų) nėra, literatūros sąraše nurodomos publikacijos, kuriose minimas įamžinimas. Į el. žinyną įtrauktos ir anksčiau dingusios memorialinės lentos (Kauno miesto savivaldybės naujai atstatytos), ir tos lentos, kurios rengiant žinyną buvo pavogtos. Pastabos apie lentų dingimą žymimos prie bendros informacijos apie konkrečią memorialinę lentą;
  • šaltinių ir literatūros sąrašas – įtraukti svarbiausi informaciniai ištekliai apie asmenis ir jų atminimo įamžinimą. Kartais atminimo įamžinimas niekur nepaminėtas.

Atranka

Be gerai žinomų asmenybių – Stepono Dariaus, Maironio, Motiejaus Valančiaus – skelbiama sovietmečiu drausta informacija apie mažiau žinomus kultūros, visuomenės ir mokslo veikėjus: mokytoją Vladislavą Arminaitę, kunigą Stanislovą Jokūbauskį, diplomatą Voldemarą Vytautą Čarneckį, generolą Julių Čapliką ir kt. Pristatomi ir tie asmenys, kurie Kaune gyveno trumpai, tačiau čia paliko savąjį pėdsaką, pavyzdžiui, mokslininkai Hermanas ir Oskaras Minkovskiai, JAV karininkas Samuelis Harrisas, Adomas Mickevičius ir kt.

Žinyne nėra Kaune negyvenusių Lietuvos ir užsienio asmenų, nors jų atminimas mieste įamžintas, biogramų (pavyzdžiui, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Elizos Ožeškienės, Imanuelio Kanto ir kt.).

Į žinyną neįtraukti asmenys, kurių atminimas įamžintas tik vienoje uždaroje institucijoje, tačiau paminėti tie, kurie įamžinti keliais būdais: pastatytas paminklas, atidengta memorialinė lenta, pavadinta gatvė, mokykla, skaitykla, suteiktas garbės daktaro vardas ir pan.

Neįtrauktos asmenų biogramos, kurių pavardės įamžintos grupinėse atminimo lentose, memorialuose ir pan. Pavyzdžiui, 1993 m. „Aušros“ gimnazijoje įrengtoje kolektyvinėje memorialinėje lentoje, skirtoje žuvusiems už Lietuvos laisvę savanoriams, įrašyta 11 pavardžių.

Informacijos ištekliai

Informacija žinynui renkama iš Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos (kraštotyros) skaityklos kartotekos, informacinių ir kraštotyrinių leidinių, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) ir Kultūros paveldo skyriaus, Kauno regioninio valstybės archyvo (KRVA), švietimo ir ugdymo įstaigų, atminties institucijų, interneto išteklių ir kt. Kai kurie faktai tikslinami su žymių žmonių artimaisiais, muziejininkais ir t.t.

Renkant žinias apie žmonių atminimo įamžinimą, susiduriama su sunkumais: ne visą reikiamą informaciją pavyksta rasti ar gauti iš atitinkamų institucijų, taip pat sunku nustatyti mažiau žinomų žmonių gyvenimo metus ir veiklą Kaune, nes šaltiniuose dažnai nurodomos skirtingos datos (jos žymimos žvaigždute*).

Kartais sudėtinga nustatyti, pagal kurį kalendorių (Julijaus ar Grigaliaus) užrašyta gimimo ar mirties data. Tuomet paliekama rasta šaltiniuose. Asmenų gimimo ir mirties vietos nurodomos pagal „Vietovardžių žodyną“ (Vilnius, 2002), o į jį neįtraukto kaimo rajonas nustatomas pagal dabartinį Lietuvos administracinį teritorinį suskirstymą (jeigu žinoma). Palaidojimo vieta (kapinės) ir antkapinio paminklo autoriai nurodomi tik tada, jeigu asmuo palaidotas Kauno mieste arba rajone.

Neabejojame, kad akylesnis vartotojas ras spragų ar kitų trūkumų. Apie pastebėtus netikslumus prašome pranešti:
tel. +370 37 32 42 44
el. p. kaunistika@azuolynobiblioteka.lt


Žodynėlis

Antkapis, antkapinis paminklas – dailės arba architektūros kūrinys, ženklinantis kapo vietą.

Autoportretas – portreto rūšis: dailininko sukurtas jo paties atvaizdas, dažn. tapybos arba grafikos kūrinys.

Bareljefas – reljefas, kurio formos virš fono plokštumos iškyla ne daugiau kaip per pusę vaizduojamųjų objektų apimties.

Biograma – informacinio pobūdžio straipsnis enciklopedijoje, žodyne ar kt. leidinyje apie kurio nors asmens gyvenimą, veiklą su jo veikalų, kartais ir l-ros apie jį bibliografija.

Biustas – portretinės skulptūros forma: žmogaus atvaizdas iki pusės krūtinės arba iki juosmens, paprastai be pečių ir rankų.

Ekspozicija – laikina, ilgalaikė arba nuolatinė paroda.

Freska – 1. sienų tapybos technika, 2. sienų tapybos kūrinys, sukurtas freskos technika.

Horeljefas – reljefas, kurio plastinis vaizdas iškyla virš fono plokštumos daugiau negu per pusę vaizduojamųjų objektų apimties.

Kenotafas – simbolinis antkapinis paminklas, pastatytas pagerbiant kitoje vietoje palaidotą asmenį arba mirusįjį, kurio palaidojimo vieta nežinoma.

Koplytstulpis – smulkiosios liaudies architektūros rūšis: medinis, labai retai mūrinis, memorialinis paminklas, kurį sudaro stiebas ir ant jo pritvirtinta koplytėlė. Stogas užbaigiamas metaline, retkarčiais medine viršūne – ornamentuotu kryžiumi.

Mauzoliejus – monumentalus laidojimo statinys.

Memorialas – paminklo rūšis: architektūros ir skulptūros, kai kada ir kt. dailės kūrinių ansamblis arba statinys.

Memorialinė / paminklinė / atminimo lenta – paminklo rūšis: akmens arba metalo plokštė žymiam istoriniam asmeniui ar įvykiui įamžinti. Pritvirtinama įvykio a pagerbiamo asmens gyvenamojoje vietoje.

Monumentas – stambaus mastelio, didingų formų skulptūros arba architektūros kūrinys, kuriuo pagerbiamas tam tikrai istorinei žmonių bendrijai svarbus asmuo, įvykis, idėja; kitaip – paminklas.

Mozaika – 1. monumentaliosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės technika. Figūrinė arba ornamentinė kompozicija dėstoma iš įvairių formų ir spalvų akmens, smaltos, keramikos, stiklo ar kt. medžiagos gabaliukų, 2. mozaikos technika sukurtas kūrinys.

Paminklas – monumentas, architektūros arba skulptūros kūrinys, kuriuo pagerbiamas svarbus asmuo, įvykis, idėja.

Plaketė – 1. smulkiosios skulptūros kūrinys: vienpusis, dažn. stačiakampės formos medalis, 2. architektūros ir taikomosios dailės kūrinių puošybos elementas: metalinė, keraminė, kaulinė plokštelė, vienoje pusėje dekoruota ornamentiniais reljefais.

Portretas – 1. vaizduojamosios dailės žanras: kūriniai, vaizduojantys konkretų žmogų, 2. bet koks konkretaus žmogaus atvaizdas paveiksle, skulptūroje, estampe, knygos iliustracijoje, freskoje, gemoje, medalyje ir kt.

Postamentas – paminklo, kolonos, dekoratyvinės vazos ar kt. puošybinės architektūrinės detalės pagrindas.

Reljefas – skulptūros rūšis: iškilus arba įdubus vaizdas plokščiame fone.

Skulptūra – trimatės formos kūrinys.

Statula – skulptūros forma: apvaliosios skulptūros kūrinys, vaizduojantis žmogaus ar gyvūno figūrą. Artimo natūralaus dydžio arba didesnė. Dažniau su postamentu.

Stela – stačiakampė vertikali akmeninė plokštė su reljefu ir įrašu priekinėje pusėje.

Stogastulpis – lietuvių liaudies smulkiosios architektūros statinys: medinis, rečiau mūrinis memorialinis paminklas, kurį sudaro 3–8 m aukščio stiebas ir 1 arba 2–3 vienas virš kito kylantys stogeliai.

Vitražas – monumentaliosios dekoratyvinės tapybos rūšis: ornamentinis arba siužetinis kūrinys iš spalvoto stiklo.

Literatūra ir šaltiniai:

– Knygotyra : enciklopedinis žodynas / Vilniaus universitetas. Knygotyros katedra. – Vilnius : Alma littera, 1997. – P. 68.
– Dailės žodynas / Kultūros ir meno institutas, Vilniaus dailės akademija. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999. – 494, [2] p.