[1882 05 31 Kaune – 1959 11 16 Vilniuje; palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse, antkapinio paminklo skulptorius Klemensas Jarašiūnas, architektai A. Bastys ir J. Kriaučiūnas], kompozitorius, dainininkas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas.

1882–1900 m. ir 1920–1949 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

Gimė ir augo Kaune, giedojo Katedros bazilikos berniukų chore. Muzikos pagrindų jį mokė J. Naujalis. Vėliau dirbo ir mokėsi Latvijoje ir Petrograde. 1920 m. grįžęs į gimtąjį miestą, mokytojavo Kauno muzikos mokykloje. Dėstė solfedžio, privalomąją fortepijono discipliną, solinį dainavimą, vargonavimą, choralą bei liturgiją. Pastarąsias disciplinas dėstė ir kunigų seminarijoje.
Jam priklauso lietuviškos operos kūrimo idėja, bet atvykęs į Kauną K. Petrauskas perėmė iniciatyvą ir 1920 m. pastatė pirmąją lietuvišką operą, kurioje A. Kačanauskas dainavo Žermono partiją. Aktyviai dalyvavo draugijos „Daina“ kultūrinėje-patriotinėje veikloje. Vadovavo „Dainos“ draugijos, „Perkūno“, Kunigų seminarijos klierikų, Respublikinės ligoninės ir kt. chorams.
1921 m. A. Kačanausko dėka suskambo varpų muzika Kauno istorijos muziejaus sodelyje. 1924 m. subūrė „Lietuvių menininkų muzikų draugiją“, padėjo organizuoti pirmąją bei vėlesniąsias Dainų šventes. 1925 m. įkūrė Šv. Cecilijos draugiją, puoselėjusią bažnytinę ir pasaulietinę muziką. 1928 m. subūrė A. Kačanausko vardo mišrų chorą, su kuriuo koncertavo Latvijoje ir Estijoje. 1933 m. ir 1936 m. surengė pirmuosius vargonų koncertus didžiosiose Kauno bažnyčiose. 1948 m. perkeltas dirbti į Vilniaus valstybinę konservatoriją.
A. Kačanauskas sukūrė ir harmonizavo apie 450 įvairių žanrų ir tematikos kūrinių: solo ir choro dainas, romansus, operetę „Jaunoji našlė“ (J. Linarto libretas, pastatyta 1908 m. Rygoje). Už dainą „Kur bėga Šešupė“ (Maironio žodžiai) pirmajame lietuviškų kūrinių konkurse laimėjo Pirmąją premiją.
1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. 1938 m. už nuopelnus plėtojant muzikos meną Lietuvoje, apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. 60-osioms gimimo metinėms jam buvo suteiktas profesoriaus vardas, 1957 m. – nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Tarpukariu „Švyturio“ bendrovė ir Lietuvos muzikos centras Kaune leido jo solo ir choro dainas: „Liaudies garsai: harmonizuotos liaudies dainos“ (1934), „Pradalgiuose“: Daina balsui ir fortepijonui“ (1944) ir kt.
Dukros Aldonos Zaborienės rūpesčiu išleistas jo kūrybos palikimas – „Kūrinių rinktinė I: Originalios ir harmonizuotos solo dainos“ (sudarytojas V. Juodpusis, 1994), „Kūrinių rinktinė II: Harmonizuotos ir originalios choro dainos“ (sudarytojas D. Kučinskas, 1995), knygelė „Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla: atsiminimai“ (Kaunas, 1992) ir „Instrumentiniai kūriniai“ (Kaunas, 1995).

• 1972 m. namas J. Gruodžio g. 9, kuriame gyveno, buvo kapitališkai suremontuotas, ant jo pritvirtinta pirmoji memorialinė lenta. 1991 05 08 atidengta antroji lenta (skulptorius Merūnas Varnauskas, architektas Jurgis Bučas): „Šiame name 1935–1944 m. gyveno kompozitorius Aleksandras Kačanauskas“.
• [1982] m. Kauno valstybinio muzikinio teatro (Laisvės al. 91) fojė pastatytas bronzinis biustas (skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė): „Kompozitorius Aleksandras Kačanauskas, lietuviškos operos sumanytojas“.
• 1992 04 23 2-oji vaikų muzikos mokykla (Aušros g. 32) 20-ojo jubiliejaus proga, pavadinta jo vardu. 2004 m. priestate, esančiame šalia Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos, kompozitoriaus vaikų bei muzikos mokyklos vadovų rūpesčiu įkurtas memorialinis muziejus, kuriame vienas eksponatų – bronzinis kompozitoriaus biustas. Gipsinis jo biustas saugomas Kipro ir Miko Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė).
• 1997 m. buvusi Progreso gatvė Žaliakalnyje pavadinta kompozitoriaus vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Aleksandras Kačanauskas. – Iliustr., portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 26–28.
3. Muzikos gatvė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, geg. 9, p. 1.
4. „Kauno 2-oji muzikos mokykla balandžio 23 d. …“ // Kauno laikas. – 1992, bal. 24, p. 2.
5. Kauno miesto valdybos 1997 11 18 sprendimas Nr. 858.
6. A. Kačanausko g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 79–80.
7. Kviečia naujas kultūros židinys: Kaune atidarytas kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko memorialinis muziejus / Aldona Kibirkštienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2004, spalio 23, p. 4.
8. Aleksandras Kačanauskas (1882–1959) / A. Ambrazas. – Portr., iliustr., nat. – Bibliogr.: 11 pavad. // Lietuvos muzikos istorija. – Kn. 2, Nepriklausomybės metai, 1918–1940. – Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. – P. 611–619.
9. Kultūros ženklai Kauno miesto erdvėje / Aurelija Sokolovaitė. – Iliustr. // Sandrava. – 2017, Nr. 1 (balandis), p. 16–17.