[1879 01 02 Užunvėžiuose (Anykščių r.) – 1964 12 16 Niujorke (JAV); 1996 07 18 urna su jo palaikais perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse, Leonų šeimos kape], politikas, inžinierius, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras.

1919–1944 m. gyveno Kaune.

1906, 1907 m. lankėsi Kaune renkant atstovus į Rusijos dūmą. 1918 02 16 dalyvavo Vilniuje pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Buvo Steigiamojo ir kitų Lietuvos seimų narys, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas. 1919 m. išrinktas Lietuvos vyriausybės tiekimo ir maitinimo ministru, priklausė masonų ložei.
1919–1933 m. redagavo „Socialdemokratą“, rašė straipsnius „Naujajai gadynei“, „Skardui“ ir kitiems leidiniams politikos, technikos bei literatūros klausimais.
1922 m. Kauno miesto savivaldybė jam pavedė imtis miesto vandentiekio ir kanalizacijos statybos. 1923–1938 m. dirbo Kauno vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus vedėju, rengė projektus. 1924 m. jam vadovaujant pradėti Kauno kanalizacijos tiesimo darbai, 1928 m. – Kauno vandentiekio statyba. Prieš tai kartu su kitais kruopščiai ištyrė miestą bei apylinkes ir sudarė išsamų parengiamųjų darbų planą. 1933 m. P. Vileišio aikštėje atidarytos vandentiekio stoties inžinerinę dalį suprojektavo S. Kairys, architektūrinę – S. Kudokas.
1923–1939 m. buvo Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Hidrotechnikos katedros privatdocentas ir dėstė vandentiekio ir kanalizacijos disciplinas. 1939 m. jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. 1940 m. Kauno universiteto Technikos fakultete susikūrė Miestų sanitarijos katedra, kuriai S. Kairys vadovavo. Tais pačiais metais jam suteiktas inžinerijos daktaro laipsnis. 1941–1943 m. – Statybos fakulteto dekanas.
1939 m. išleido vadovėlį „Miestų kanalizacija“. 1943 m. įsijungė į Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK) Kaune ir buvo išrinktas jo pirmininku. 1944 m., prisidengęs ūkininko J. Kaminsko pavarde, pasitraukė į Vakarus, 1951 m. – į JAV.
1995 02 16 serijoje „Lietuvos nepriklausomybės diena“ išleistas jam skirtas pašto ženklas (dailininkas Jokūbas Zovė). S. Kairys pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.). 2018 09 08 Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (architektas Stanislovas Kalinka).
Parašytos monografijos: Juozo Stražnicko „Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas“ (Kaunas, 1999), Gedimino Ilgūno „Steponas Kairys“ (Vilnius, 2003). 2018 m. išleista Dobilo Kirvelio „Stepono Kairio, Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos valstybės vizija“ (Vilnius).

• 1940 m. už sanitarinių įrengimų statybą Lietuvoje suteiktas Kauno universiteto garbės daktaro vardas.
• 1996 05 12 miesto centre, ant namo K. Donelaičio g. 77 atidengta memorialinė lenta (skulptorius Kazys Švažas, architektas Jonas Lukšė): „Šiame name 1929–1943 m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Steigiamojo Seimo narys, žymus vandentiekio ir kanalizacijos specialistas, VDU profesorius, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Steponas Kairys. Mirė 1964 m. Niujorke“. Tą pačią dieną atminimo lenta (skulptorius Kazys Švažas, architektas Jonas Lukšė) atidengta ir ant S. Kairio vasarnamio Fredoje (Gamtos g. 7).
• 1996 07 18 Žaliakalnyje, prie UAB „Kauno vandenys“ (Aukštaičių g. 43) jam pastatytas paminklinis biustas (skulptorius Stasys Žirgulis). Buvo pavogtas, 2003 m. atstatytas.
• 1997 m. Birutės mikrorajone S. Kairio vardu pavadinta gatvė.
• 1999 01 06, pažymint 120-ąsias gimimo metines, Kauno technologijos universiteto Cheminių technologijų fakulteto Inžinerinės technologijos katedroje (Radvilėnų pl. 19) atidaryta Aplinkos tyrimų laboratorija. Jo garbei atidengtas skulptūrinis ženklas (skulptorius Robertas Antinis).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kultūra. – 1938, Nr. 12, p. 758–794.
2. Kauno miesto mero 1995 04 06 potvarkis Nr. 233.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Tau, Lietuva / Jurgis Bielinis. – Portr. // Kauno diena. – 1996, saus. 8, p. 17.
5. Įamžintas žymaus prieškario Lietuvos veikėjo prof. Stepono Kairio atminimas / Vida Kairienė // Kauno diena. – 1996, geg. 15, p. 8.
6. Prisiminkime Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą profesorių Steponą Kairį / Vilius Misevičius. – Portr. // Kauno diena. – 1998, gruod. 30, p. 26.
7. Pabaiga žygiui // Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 339.
8. S. Kairio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 80–81.
9. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 10 16 sprendimas Nr. T-520.
10. Žalgirio pergalės parkas : Kauno rajone, 2018–2020 metais / Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. – Kaunas : Eurispauda, 2020 (Kaunas : Eurispauda). – P. 12–15, 26–27.