[1889 06 02 Orenburge (Rusija) – 1968 02 28 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, mineralinių žaliavų tyrimų Lietuvoje pagrindėjas, profesorius.

1921–1968 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1921 m. atvykęs iš Ukrainos į Kauną, buvo Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos akcizo kontrolierius, Aukštųjų kursų asistentas. 1922 m. atidarytame Lietuvos universitete (LU) buvo Mineralogijos katedros asistentas, nuo 1923 m. – docentas. 1929–1940 m. – Mineralogijos ir Geologijos katedrų vedėjas, nuo 1929 m. – profesorius. 1926–1931 m. organizavo kelias LU geologines ekspedicijas ir joms vadovavo. 1928–1934 m. tyrė Andrioniškio ir Žemaitkiemio meteoritus. Nuo 1932 m. buvo Lietuvos gamtininkų draugijos narys. 1933–1937 m. jam vadovaujant sudarytas Lietuvos kvartero žemėlapis, įėjęs į tarptautinį Europos kvartero nuogulų žemėlapį. Nuo 1940 m. dirbo Vilniuje.
1948–1958 m. buvo Kauno politechnikos instituto (KPI) Inžinerinės geologijos katedros profesorius ir vedėjas antraeilininkas, nuo 1960 m. ėjo pagrindines pareigas. Dėstė geologines disciplinas, vadovavo disertacijoms. Atliko Lietuvos inžinerinį geologinį rajonavimą. Dalyvavo sudarant Lietuvos naudingų iškasenų kadastrą. M. Kaveckis – hidrogeologinių ir hidrocheminių tyrimų Lietuvoje pradininkas. Buvo KPI, Vilniaus valstybinio universiteto (VVU), Lietuvos mokslų akademijos Geologijos instituto mokslinių tarybų bei Respublikinio mokslo ir technikos premijų komiteto narys.
1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10-ies metų jubiliejiniu medaliu. 1959 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
Leidiniuose „Kosmosas“, „Medicina“, „Naujoji Romuva“, „LU Matematikos ir gamtos fakulteto darbai“ publikavo per 30 straipsnių. Sudarė 6 geologinius žemėlapius, surinko turtingą mineralų ir uolienų kolekciją. 1965 m. su kolegomis išleido pirmąjį lietuvišką inžinerinės geologijos vadovėlį.
Dailininkai Mečislovas Ostrauskas (1968) ir Gintarė Uogintaitė (1985) nutapė M. Kaveckio portretus.
Antkapinis paminklas ir namas Kaune, kuriame gyveno, paskelbti vietinės reikšmės istorijos paminklais.
1969 m. išleista „Lietuvos geologija ir profesorius Mykolas Kaveckis“, 2012 m. – „Profesorius Mykolas Kaveckis – inžinierius, mineralogas, geochemikas“.

• 1989 m. ant namo K. Būgos g. 18 atidengta memorialinė lenta, kurią 2017 m. pakeitė nauja lenta: „Šiame name 1931–1968 m. gyveno geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras profesorius Mykolas Kaveckis“.
• 1989 m. Kačerginėje (Kauno r.), prie vasarnamio J. Janonio g. 37, kuriame nuo 1939 m. atostogaudavo, pažymint 100-ąsias profesoriaus gimimo metines, dukra pastatė koplytstulpį (tautodailininkas Petras Petronis) su įrašu: „Geologui, profesoriui Mykolui Kaveckiui“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). – D. 1. – Vilnius, 1993. – P. 165, 212.
3. Paminėtos prof. Mykolo Kaveckio gimimo metinės. – Iliustr. // Geologijos akiračiai. – 1999, Nr. 3, p. 73–77.
4. Profesorius Mykolas Kaveckis Lietuvos universitete Kaune: pirmasis dešimtmetis (1922–1932 m.) / Algimantas Grigelis. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 18 pavad. // Geologijos akiračiai. – 2012, Nr. 4, p. 7–19.
5. Profesorius Mykolas Kaveckis – inžinierius, mineralogas, geochemikas / Vilniaus universitetas. – Vilnius : Vilniaus universitetas : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. – P. 25–33.
6. Mykolas Kaveckis / Eugenija Rudnickaitė // Geologijos akiračiai. – 2019, Nr. 3/4, p. 25–28.
7. Mineralogijos pradininkas Lietuvos universitete : minint profesoriaus Mykolo Stasio Kaveckio 130-ąsias gimimo metines (1889-05-20/06-02 – 1968-02-28) / Algimantas Grigelis, Judita Puišo. – Iliustr., portr. – Bibliogr.: 6 pavad. // Mokslo Lietuva. – 2019, geg. 10 (Nr. 9), p. 6–7.
8. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus informacija [2020 02 05].
9. Kauno istorija: K. Būgos gatvė / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, spal. 29, priedas „Santaka“, p. 7–8.