(tikroji pavardė Kazakevičius) [1905 07 27 Kaune – 1981 08 15 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse, paminklo autorius – Vladas Kančiauskas], dailininkas, tapytojas.

1905–1914 m., 1921–1981 m. gyveno Kaune.

Gimė Šančiuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šeima pasitraukė į Peterburgą. 1921 m. grįžęs į Kauną, apsigyveno Šančiuose, įsidarbino mokiniu „Šimkūno fotografijoje“, kurioje iš nuotraukų darydavo spalvotus portretus. Tais pačiais metais pradėjo lankyti piešimo kursus Liaudies namuose, vėliau įstojo mokytis skulptūros. Dažnai V. Kazokas lipdydavo galvą, o Vincas Grybas – visą figūrą. Dalyvavo Kauno meno mokyklos statyboje, lankė Justino Vienožinskio studiją. 1929 m. baigė Kauno meno mokyklos aukštąjį skyrių.
1930 m. su kitais įkūrė Nepriklausomųjų dailininkų draugiją, buvo jos vicepirmininku. 1933–1939 m. dėstė piešimą Kauno 3-iojoje gimnazijoje.
Vasaros atostogų metu daug keliavo po Europą ir natūraliai į lietuviškąją dailę įvedė užsienio peizažo motyvą. Kelionėse tapė Paryžiaus vaizdus, peizažus: „Karaliaučius. Senamiestis“, „Bakūžė“, „Punia“ ir kt. Nutapė temines kompozicijas: „Šieno grėbėja“, „Vargšas amatininkas“, J. Savickio, O. Milašiaus, F. Kiršos, J. Miltinio ir kitų portretus, natiurmortus. Nuo 1934 m. Kaune surengė 6 personalines parodas.
Eksternu baigęs Vilniaus dailės akademiją, 1944–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, vadovavo piešimo katedrai, globojo studentų mokslinę draugiją, skaitė paskaitas mokslinėse konferencijose, aktyviai dalyvavo parodose. Jo mokiniais buvo gerai žinomi dailininkai Augustinas Savickas, Sofija Veiverytė, Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė ir kt.
1951–1961 m. dirbo dailininku Kauno dailės kombinate.
1961 m. sunki liga prikaustė prie lovos, atėmė dešiniąją ranką. Įkvėpimo pagautas tapė kairiąja.
Jo antkapinis paminklas ir namas, kuriame gyveno, paskelbti vietinės reikšmės kultūros paminklais.
1965 m. apdovanotas medaliu „Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“. 1975 m. suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
2005 07 29–09 04 Kauno paveikslų galerijoje 100-osioms gimimo metinėms surengta didelė jo darbų paroda.
Gintaras Baltinas išleido knygą „Tapytojas Leonardas Kazokas, 1905–1981: laikmetis, žmogus, paveikslai“ (Vilnius, 2008).

• [1985 m.] ant namo K. Donelaičio g. 26 pakabinta memorialinė lenta: „Šiame name 1938–1981 m. gyveno dailininkas Leonardas Kazokas“. 2017 12 18 pakabinta nauja lenta.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto LDT VK 1985 01 31 sprendimas Nr. 64.
2. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). – Vilnius, 1993. – D. 1, p. 156, 212.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Metmenys Leonardo Kazoko portretui / Vida Mažrimienė. – Iliustr. – Santr. angl. p. 131. – Bibliogr.: 11 pavad. // Dailė. – 2005, Nr. 2(46), p. 125–129.
5. Neblėstanti talento šviesa : Leonardo Kazoko šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda atspindi ne tik dailininko kūrybinį palikimą, bet ir jo spalvingą asmenybę / Agnė Dulinskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. –  2005, rugpj. 13, p. 12.
6. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus informacija.