(Mickiewiczius Adamas, Mickiewicz Adam) [1798 12 24 Zaosėje (Baltarusija) – 1855 11 26 Konstantinopolyje (Turkija)], poetas.

1819–1824 m. (išskyrus 1821–1822 mokslo metus) gyveno Kaune.

Baigęs Vilniaus universitetą, 1819 m. rudenį atvažiavo į Kauną. Trumpam apsistojo prefekto S. Dobrovolskio rezidencijoje Kartofliškių palivarke. Mokytojavo Kauno apskrities mokykloje (dab. Kauno jėzuitų gimnazija) ir gyveno buvusioje jėzuitų vienuolyno celėje. Dėstė visuotinę literatūrą, lotynų kalbą, antikinę istoriją, poetiką, bendrąją gramatiką bei politinę ekonomiją, tvarkė mokyklos biblioteką. Jaunam mokytojui trūko metodinių žinių, bet jis stengėsi gerai atlikti savo pareigas, o sulaukęs atostogų, skubėdavo į Vilnių pas draugus ir Filomatų draugijos susirinkimus. Gyvendamas Kaune domėjosi lietuvių tautos praeitimi, tautosaka. Laisvalaikiu studijavo garsiausių pasaulio rašytojų ir filosofų, taip pat ir K. Donelaičio kūrybą. Tai lengvino pedagoginį darbą, padėjo ugdyti poetinį meistriškumą.
1820–1821 m. skaudžiai išgyveno motinos mirtį ir mylimosios Marilės Vereščak vedybas. Pašlijus sveikatai, gavo metines atostogas ir išvykęs į Vilnių rašė magistro disertaciją. 1822 m. rudenį grįžo į Kauną, kurį laiškuose jau pavadino namais. Susibičiuliavo su greta gyvenusio gydytojo J. Kovalskio šeima ir pamilo jo žmoną Karoliną. Daug laiko praleisdavo vaikščiodamas po apylinkes, klausėsi liaudies dainų ir pasakojimų. Kauno vardą įamžino savo kūryboje.
1823 m. poetas ruošėsi išvykti į užsienį, bet prasidėjus filomatų-filaretų bylai, spalio 23 d. Kaune suimtas, išvežtas į Vilnių ir įkalintas Bazilijonų vienuolyne. 1824 04 21 paleistas iš kalėjimo už užstatą ir pavestas kolegos mokytojo M. Nelavicko globai. Grįžęs į Kauną, rašė pareiškimus carinėms įstaigoms. Gavęs atsakymą išvyko ir daugiau nebegrįžo.
Gyvendamas Kaune parašė „Adomo dainą“, „Filaretų dainą“, „Odę jaunystei“, baladžių ir romansų, kurie buvo išspausdinti Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje. Kaune subrendo jo pirmieji lietuviškos tematikos kūriniai: „Gražina“, „Vėlinės“ (I, II ir IV dalis), sumanyta lietuvių ir prūsų žygių poetinė apysaka „Konradas Valenrodas“.
Kompozitorius Jurgis Karnavičius pagal A. Mickevičiaus poemą „Gražina“ parašė operą, kuri 1933 m. pastatyta Valstybės teatre Kaune. 1968 m. jos dekoracijas atnaujino dailininkas Liudas Truikys. 1955 m. Kauno valstybiniame muzikiniame dramos teatre pastatyta lenkų dramaturgo A. Mališevskio trijų veiksmų pjesė „Baladės ir romansai“, kurioje atskleisti poeto gyvenimo Kaune puslapiai.
1959 m. skulptorius Petras Rimša sukūrė medalioną „Adomas Mickevičius-Rimvydas (1798–1855)“, kuriame pavaizduotas sėdintis poetas su knyga ir Kauno panorama nuo Aleksoto kalno. 1973 m. buvo numatyta sutvarkyti A. Mickevičiaus slėnį, jame pastatyti trijų metrų aukščio poeto skulptūrą (kauniečio Vidmanto Stanelio diplominis darbas, vadovas J. Kėdainis), tačiau projektas liko neįgyvendintas. 1994 m. sukurta su A. Mickevičiumi susijusių 32-jų Europos miestų sąjunga, į kurią įtrauktas ir Kaunas. 1996 m. įkurtas Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo Adomo Mickevičiaus vardo fondas.
1998 m. poeto 200-osioms gimimo metinėms Lietuvos valstybinis bankas išleido 50 litų sidabro monetą (dailininkas A. Bosas), skulptorius Petras Repšys sukūrė jubiliejinį medalį, išleistas jam skirtas pašto ženklas. Kino režisierius Raimundas Banionis sukūrė dokumentinį filmą apie poetą, 1999 m. buvo pristatytas lenkų dokumentinis filmas „Lietuva, tėvyne mano“ (režisierius Tadeusz Bystram), kurio epizodai nufilmuoti Kaune. Jubiliejaus proga Kauno dramos teatre apie A. Mickevičiaus gyvenimą Kaune pastatyta Petro Palilionio poema-rapsodija „Vėjuota saulė“ (režisierius Arvydas Lebeliūnas).
Lietuvių kalba apie jį išleista: Mečislavo Jastruno „Adomas Mickevičius“ (Vilnius, 1965), Prano Juozapavičiaus „Adomas Mickevičius Kaune“ (Vilnius, 1970), Algio Kalėdos „Adomas Mickevičius“ (Kaunas, 1985), Arnoldo Piročkino „Devyneri Adomo Mickevičiaus metai: biografinė apybraiža“ (Vilnius, 1995), Jono Riškaus „Adomas Mickevičius ir Lietuva“ (Vilnius, 1996). Kazimiera Šiaudinienė ir Jonas Riškus parengė bibliografinę rodyklę „Adomas Mickevičius“ (Vilnius, 1981). 1998 m. pasirodė Petro Palilionio rapsodija „Vėjuota saulė, arba Adomas Mickevičius Kaune“ (Kaunas), 2021 m. – Viktorijos Šeinos monografija „Savas svetimas dainius : Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone (1883–1940)“ (Vilnius). Išleista „Adomo Mickevičiaus poezija. Pirmas tomas = Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ (Vilnius, 2022).

• 1823 m. poetui ruošiantis palikti Kauną, Girstupio slėnyje susirinkę draugai surengė išleistuves, kurių metu K. Kovalska pasiūlė slėnį bei jame esantį akmenį pavadinti Adomo Mickevičiaus vardu. Pavadinimas prigijo. Poeto inicialai ir 1823 m. data akmenyje išliko iki šiol. 1955 m., minint 100-ąsias mirties metines, prie akmens A. Mickevičiaus slėnyje buvo padėta juodo granito plokštė, kurioje įrašytas posmelis:
  „Mačiau aš puikų slėnį palei Kauną,
  Laumės ten audžia pavasario rytą
  Žaliąją veją, žiedais iškaišytą:
  Slėnio gražesnio nerasi pasauly… A. Mickevičius [parašas]. Gražina, Kaunas, 1822 m.“.
• 1905 m., minint 50-ąsias mirties metines, per buvusį Kartofliškių palivarką ėjusiai gatvei suteiktas A. Mickevičiaus vardas išliko iki šiol.
• 1905 m. miesto dūma nutarė kasmet gimnazijų moksleiviams skirti po dešimt Adomo Mickevičiaus vardo stipendijų.
• 1929 m. privati Kauno lenkų gimnazija (dab. Miško g. 1) buvo pavadinta Adomo Mickevičiaus vardu. 2024 m. ant Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos atidengta memorialinė lenta (lietuvių ir lenkų k.): „Šiame pastate 1931–1940 metais veikė Adomo Mickevičiaus lenkų gimnazija“.
  
• 1955 m. ant pastato Rotušės a. 9 prikabinta pirmoji paminklinė lenta su bareljefu (skulptorius Vladas Žuklys): „1798–1855. Šiuose mokyklos rūmuose 1819–1823 m. gyveno ir kūrė Adomas Mickevičius“ (lietuvių ir rusų kalbomis). Lenta nuimta. 1998 12 11 atidengta nauja atminimo lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1819–1823 m. gyveno ir dirbo mokytoju poetas Adomas Mickevičius / „Litwo! Ojczyzno moja! Ty jestes jak zdrowie… Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą“ (skulptorius Vytautas Narutis). 1955–1991 m. buvusi Kauno 9-oji vidurinė mokykla (Rotušės a. 9) vadinosi A. Mickevičiaus vardu. Mokykloje tradiciškai būdavo švenčiama poeto gimimo diena, geriausia klasė apdovanojama pereinamuoju poeto bareljefu, o mokslo pirmūnai – pereinamaisiais ženkleliais su jo monograma. 1956 m. klasėje, kurioje poetas gyveno, įkurtas memorialinis kambarys-muziejus (vėliau – Adomo Mickevičiaus klasė), kur kabojo poeto bareljefas (skulptorius Vytautas Narutis) su įrašu: „Palaiminti tie metai, kur praėjo“, o koridoriaus nišose – poeto memorialinė ekspozicija. 1998 11 26 Adomo Mickevičiaus muziejus atidarytas Jėzuitų gimnazijai priklausančiame Perkūno name (Aleksoto g. 6). Šalia kitų eksponatų čia saugomi du gipsiniai poeto biustai ir skulptūra, rasta Panevėžyje pas privačius asmenis (skulptorius Kazimieras Ulianskis).
• 2013 03 13 įkurtas Vytauto Didžiojo universiteto Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Adomas Mickevičius Kaune / Pranas Juozapavičius. – Vilnius : Mintis, 1970. – P. 60–62.
2. Rožės Adomui Mickevičiui / R. Neimantas // Vakarinės naujienos. – 1970, rugs. 21, p. 2.
3. Paminklinė lenta A. Mickevičiui. – Iliustr. // Kauno rotušės aikštė / Vytautas Levandauskas ir kt. – Vilnius, 1981. – P. 79–83.
4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. A. Mickevičiaus miestų sąjunga // Respublika. – 1994, kovo 29, p. 17.
6. Działalność kulturalna Gimnazjum Polskiego im. A. Mickiewicza // Polskie życie kulturalne w Republikce Litewskiej 1919–1940 / Mieczyslaw Jackiewicz. – Olsztyn, 1997. – S. 225.
7. Kauno miesto mero 1998 11 16 potvarkis Nr. 383.
8. Kitas A. Mickevičius / Laimonas Inis. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, vas. 4, p. 8.
9. Lenkų režisieriaus T. Bystramo filmo „Lietuva, tėvyne mano“ pristatymas Kaune // Laikinoji sostinė. – 1999, liep. 16, p. 2.
10. Istorija, kurią galima liesti rankomis / Vitalija Norvilienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, bal. 26, p. 1, 5.
11. A. Mickevičiaus g. – Portr. // Kaunas: miestas ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 108–109.
12. Mickiewicz w Kownie. – Iliustr. // Kowno / Jadwiga Kudirko. – Vilnius : Wydawnictwo Polskie w Wilnie [i.e. Magazyn Wileński], 2004. – P. 32–46.
13. Dolina Mickiewicza. – Iliustr. // Kowno / Jadwiga Kudirko. – Vilnius : Wydawnictwo Polskie w Wilnie [i.e. Magazyn Wileński], 2004. – P. 46–49.
14. Apskrities mokykla Adomo Mickevičiaus laikais / Arnoldas Piročkinas. – Iliustr. // Kauno jėzuitų gimnazija. – Kaunas, 2004. – P. 65–67, 127.
15. Adomo Mickevičiaus memorialinis muziejus // Kaunas muziejų sostinė. – Kaunas, [2006]. – P. 17.
16. Adomas Mickevičius / 1798–1855. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 70–71.
17. Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas / Algirdas Šapoka. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2019, Nr. 2, p. 30–33.
18.  A. Mickevičius / Perkūno namas. – Prieiga per internetą: http://www.perkunonamas.lt/istorija/a-mickevicius/ [2019 02 11]
19. Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubas. – Prieiga per internetą: https://www.vdu.lt/lt/laisvalaikis/akademiniai-ir-studentu-klubai/adomo-mickeviciaus-lenku-kalbos-ir-kulturos-klubas/ [2019 02 11]
20. Įamžinimas Lietuvos Respublikoje / Viktorija Šeina. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Savas svetimas dainius / Viktorija Šeina. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2021]. – P. 236–250.
21. Adomas Mickevičius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000005590771?s_id=SRUhnWEYUG5zgVDM&s_ind=33&valuable_type=EKSPONATAS [2023 04 12]
22. Adomui Mickevičiui – 225 / parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė. – Prieiga per internetą: https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/adomui-mickeviciui-225/ [2023 10 18]
23. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. A-167 „Dėl Adomo Mickevičiaus lenkų gimnazijos memorialinės lentos įrengimo Miško g. 1“