Naujalis Juozas


[1869 04 09 Raudondvaryje (Kauno r.) – 1934 09 09 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse, antkapinį paminklą sukūrė architektas Stasys Kudokas], kompozitorius, dirigentas, vargonininkas, profesorius.

1892–1934 m. gyveno Kaune (išskyrus 1914–1916 m.).

Muzikos mokėsi pas Raudondvario vargonininką K. Stankevičių. Baigęs pradinę mokyklą, remiamas grafo B. Tiškevičiaus, 1884–1889 m. mokėsi Varšuvoje. 1892–1934 m. buvo Kauno katedros vargonininkas, įsteigė privačius vargonininkų ir choro dirigentų kursus. 1894 m. organizavo Kauno berniukų chorą. Gilino žinias Vokietijoje.
Išugdė garsius muzikus: A. Kačanauską, N. Martinonį, S. Šimkų ir kitus. 1898 m. savo bute įkūrė slaptą „Dainos“ chorą, kuris 1904 m. virto draugija ir gyvavo iki 1940 m. 1905 m. Senamiestyje (Rotušės a. 27) įsteigė lietuvišką knygyną, veikusį iki 1912 m. 1909–1910 m. leido lietuvišką leidinį „Vargonininkas“, 1911 m. įkūrė Vargonininkų draugiją. 1919 m. įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 m. buvo suvalstybinta, o J. Naujalis tapo direktoriumi. 1927 m. tapo pirmuoju Kauno konservatorijos profesoriumi. 1933 m. Kauno muzikos mokykla perorganizuota į konservatoriją. Joje vadovavo vargonų klasei ir dėstė harmoniją. 1934 m.  išrinktas Vargonininkų ir kitų muzikų sąjungos garbės nariu.
1924 m. – pirmosios dainų šventės rengėjas ir vyriausiasis dirigentas. Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė apie 100 pasaulietinės ir bažnytinės muzikos kūrinių: simfoninę poemą „Ruduo“, dainas Maironio žodžiams „Lietuva brangi“, „Kur bėga Šešupė“, „Jaunimo giesmė“ ir daugelį kitų. Paliko 13 mišių, 15 monetų, apie 60 giesmių, 3 kantatas ir kt.
Apdovanotas: Lietuvos savanorių ir Nepriklausomybės dešimtmečio medaliais (1928), už bažnytinės muzikos kūrinius – Italijos „Karūnos“ ordinu (1929), už ypatingus nuopelnus Lietuvai – LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1930).
1923 m. skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė J. Naujalio biustą, 1924 m. dailininkas Jonas Šileika – portretą, 1935 m. skulptorius Bronius Pundzius – kompozitoriaus bareljefą, 1975 m. skulptorius Petras Aleksandravičius – biustą. 1969 m. pažymint J. Naujalio gimimo 100-ąsias ir Dainų šventės 45-ąsias metines, Kaune įvyko tradicinė šventė, kurioje skambėjo kompozitoriaus dainos. 2019-ieji paskelbti Juozo Naujalio metais. 150-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms skirta dokumentinė apybraiža „Meilė Tėvynės nemari. Juozas Naujalis“ (scenarijaus autorė ir režisierė Zita Kelmickaitė).
Muzikologė Ona Narbutienė parengė knygą „Juozas Naujalis: straipsniai. Laiškai. Dokumentai. Amžininkų atsiminimai. Straipsniai apie kūrybą“ (Vilnius, 1968). Serijoje „Gyvenimas ir kūryba“ išėjo Onos Narbutienės monografija „Juozas Naujalis“ (Kaunas, 1989). M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotoja K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė sudarė leidinį „Juozas Naujalis“ (Kaunas, 2009). 2019 m. išleista „Juozas Naujalis XXI-ojo amžiaus Lietuvos kultūros kontekste“ (Raudondvaris).

  • 1933 m. Vilijampolėje Lenkų gatvė buvo pavadinta J. Naujalio vardu. Jo vardas suteiktas ir vienai iš Raudondvario gatvių.
  • 1937 08 13 Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1), vargonų šoninės sienos kairėje pritvirtintas ilgus metus čia vargonavusio kompozitoriaus bareljefas (skulptorius Bronius Pundzius, 1935 m.): „Juozas Naujalis, 1869–1934“.
  • 1967 m. senamiestyje, prie namo Vilniaus g. 3 pakabinta pirmoji memorialinė lenta: „Šiame name 1921–1934 m. gyveno Lietuvos muzikos patriarchas Juozas Naujalis“. 1991 04 09 atidengta antroji memorialinė lenta (skulptorius Petras Baronas).
  • 1969 m., pažymint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, Kauno muzikos mokyklai suteiktas Juozo Naujalio vardas (dab. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, Kęstučio g. 85). Mokykloje buvo skulptoriaus Vlado Žuklio sukurtas metalinis bareljefas: „Kompozitorius Juozas Naujalis, 1869–1934“. Gimnazijos muzikinio pastato (Karaliaus Mindaugo pr. 30) II-ajame a. eksponuojamas J. Naujalio biustas.
  • 1969 m. Raudondvaryje (Kauno r.), gimtosios sodybos vietoje (M. Valančiaus g.) pastatyta tašyto granito stela (architektas Vytautas Gabriūnas) su įrašais: vienoje pusėje – „Juozo Naujalio gimtinė. 1869–1934“, kitoje – dainos „Lietuva brangi“ gaidos motyvas.
  • Nuo 1971 m. Raudondvaryje vyksta Juozo Naujalio mišrių chorų konkursai-festivaliai. Taip pat rengiami jo vardo respublikiniai religinės muzikos konkursai chorams ir jaunųjų choro dirigentų konkursai.
  • 1989 04 09 Kauno valstybinio muzikinio teatro (Laisvės al. 91) sodelyje, pažymint kompozitoriaus 120-ąsias gimimo metines, atidengtas jo paminklinis biustas (skulptorius Mindaugas Šnipas).
  • 1994 m. šalia Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios (M. Valančiaus g. 9) kompozitoriui pastatytas monumentas iš granito (skulptorius Leonas Žuklys, architektas Gediminas Baravykas).
  • 1996 m. Raudondvario pilies parke pastatyta skulptūra iš granito „Vaidila su varpu“ (skulptorius Leonas Strioga), laimėjusi antrąją vietą konkurse J. Naujalio paminklui sukurti.
  • 2002 01 01 Kauno rajono savivaldybės sprendimu Raudondvario dvaro rūmuose-pilyje (Pilies takas 1) įkurtas J. Naujalio memorialinis muziejus, dabar – pagrindinė Kauno rajono muziejaus ekspozicija, įamžinanti Lietuvos muzikos patriarchą ir jo gimtinę – Raudondvarį.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno miesto tarybos 1928 10 25 nutarimas Nr. 481.
  2. A. a. prof. J. Naujalio bareljefo atidengimo programa : Kauno arkikatedra bazilika, 1937 m. rugpiūčio m. 13 d. 19 val. / J. Naujalio fondo komitetas. – [Kaunas] : [s.n.], [1937]. – [3] p.
  3. Juozas Naujalis. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 36–38.
  4. Lietuvių muzikos patriarcho atminimui // Kauno tiesa. – 1989, bal. 6, p. 1.
  5. Kauno miesto LDT VK 1988 05 25 potvarkis Nr. 173.
  6. Kauno apskrities archyvas, f. 219, ap. 1, b. 808, lap. 69.
  7. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  8. „Vaidila“ Raudondvario pilies parke. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1996, geg. 18, p. 6.
  9. Juozas Naujalis ir Raudondvaris / Parengė Antanas Vaičius. – Kaunas, 1999. – 13 p.: iliustr.
  10. J. Naujalio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 117–118.
  11. Sakralinių paminklų pasaulietiškas gyvenimas / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, spal. 26, p. 19.
  12. Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940 / Giedrė Jankevičiūtė. – Kaunas, 2003. – P. 255.
  13. Juozui Naujaliui atminti / Aistė Bagočienė // Kūrybos metraštis 2004: Lietuvos liaudies kultūros centro informacinis leidinys. – Vilnius, 2005. – P. 54–55.
  14. Raudondvariškiai pagerbė J. Naujalį / Zita Nekrošytė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2008, bal. 15, p. 11.
  15. Memorialiniai ženklai / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika / Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė, Vaida Kamuntavičienė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas : Kauno arkivyskupijos muziejus, 2008. – P. 128–134.
  16. Juozas Naujalis /1869–1934/ : kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, vienas Lietuvos dainų švenčių organizatorių ir muzikinio švietimo sistemos kūrėjų, pelnęs lietuvių muzikos patriarcho vardą, sukūręs giesmę „Lietuva brangi“. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas Zenonas Rokus Rudzikas … [et al.]. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. – P. 106–107.
  17. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija. – Prieiga per internetą: https://www.nmg.lt/ [2023 04 18]
  18. Juozas Naujalis. – Prieiga per internetą: http://www.krmuziejus.lt/j-naujalis/ [2019 09 02]
  19. Juozas Naujalis. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/48941776/63647224 [2023 04 18]