[1904 11 17 Kiršuose (Vilkaviškio r.) – 1945 07 07 Maskvoje; palaidota Kaune, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje, ant jos kapo 1955 m. pastatytas paminklas (skulptorius Bernardas Bučas), 1992 03 12 palaikai ir antkapinis paminklas perkelti į Petrašiūnų kapines], poetė, pedagogė.

1924–1928 m., 1931–1934 m., 1937–1941 m., 1944 09 30–1945 06 26 gyveno Kaune.

Baigusi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, 1924–1928 m. Lietuvos universiteto (LU) Teologijos ir filosofijos fakultete studijavo lietuvių bei vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką-psichologiją. Dalyvavo ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ veikloje. Eilėraščius pradėjo spausdinti nuo 1923 m. Studijuodama išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927) ir iš karto buvo pripažinta. Nuo 1928 m. mokytojavo Lazdijuose, atostogų metu keliavo po Vakarų Europą.
1931 m. persikėlė į Kauną, vertėsi privačiomis pamokomis, atsitiktiniais literatūriniais darbais, vertimais. 1934 m. mokytojavo Panevėžyje. Čia susipažino ir 1936 m. Paryžiuje susituokė su skulptoriumi Bernardu Buču. Šeima Palemone įsigijo žemės, užveisė sodą, pasistatė namą ir nuo 1937 m. jame apsigyveno. Priemiestiniu traukiniu važinėjo į darbą Kauno 3-iojoje valstybinėje gimnazijoje.
1935 m. priimta į Lietuvių rašytojų draugiją. Išleisti jos poezijos rinkiniai „Pėdos smėly“ (1931), „Per lūžtantį ledą“ (1935), „Diemedžiu žydėsiu“ (1938), tautosakinės poemos „Eglė – žalčių karalienė“, „Našlaitė“ (1940). 1938 m. už eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ apdovanota Lietuvos valstybine premija.
1930–1932 m. suartėjo su prosovietinių žurnalų „Trečiasis frontas“, „Priekalas“, „Aurora“ bendradarbiais, kurių paveikta pasirašė atsisakymą nuo ankstesniųjų pažiūrų. 1940 m. išrinkta Liaudies seimo deputate ir priimta į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) rašytojų sąjungą, 1941 m. tapo SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputate. Dalyvavo delegacijoje, vykusioje į Maskvą, kūrė užsakomuosius kūrinius. 1941 m. su sūneliu pasitraukė į Rusiją.
Savo kūrybą skaitė per radiją, dalyvavo literatūriniuose vakaruose su L. Gira, A. Venclova, K. Korsaku ir kitais, rašė herojiškai-lyrišką karo meto poeziją, sudėtą į rinkinius „Dainuok, širdie, gyvenimą“ (1943) bei „Lakštingala negali nečiulbėti“ (1945). Perrašytą jos eilėraštį „Grįšiu“ kariai iš fronto dažnai siųsdavo namiškiams vietoj laiško, daugelis dainuodavo pagal pritaikytą melodiją. Be pataisymų, pirmąkart tik 1994 m. buvo išleistas jos karo meto poezijos rinkinys „Prie didelio kelio“.
1944 m. sirgdama grįžo į Kauną. Iš pradžių apsigyveno Maironio, vėliau – Dainavos gatvėje. 1945 m. buvo paguldyta į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę, vėliau pervežta į Maskvą, kur mirė nuo kepenų vėžio.
Už poezijos rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ 1939 m. apdovanota Lietuvos, 1947 m. už rinkinį „Mano kraštas“ (rusų k.) – SSRS valstybinėmis premijomis. Jos kūryba vertinama prieštaringai. Nežiūrint to, daugelį menininkų įkvėpė naujiems kūriniams.
1950 m. sukurta dekoratyvinė skulptūra, vaizduojanti stovinčią S. Nėrį su knyga rankoje (jos mokinės skulptorės Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės diplominis darbas). 1954 m. išleistas jai skirtas pašto ženklas (dailininkas Kostas Dockus). Pagal jos poemą pastatytas televizijos filmas „Eglė“ (1981). Kauno lėlių teatre aktorė Dalia Jankauskaitė suvaidino monospektaklį „Salomėja“ (1997), kaunietė Birutė Marcinkevičiūtė sukūrė ir suvaidino monospektaklį „Poetė“ (2004). 2004 m. išleistas jai skirtas vokas (dailininkas Antanas R. Šakalys).
Karolis Vairas-Račkauskas parengė fotodokumentinę knygą „Salomėja Nėris: 1904–1945“ (Vilnius, 1955), Vytautas Kubilius išleido monografiją „Salomėjos Nėries lyrika“ (Vilnius, 1989). Viktoras Alekna parašė dvitomį „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ (Vilnius, 1995–1997), Viktorija Daujotytė-Pakerienė – „Salomėjos Nėries ruduo: esė, tekstų skaitymai“ (Vilnius, 1995) ir „Salomėja Nėris: fragmento poetika“ (Vilnius, 2004). Arvydas Juozaitis parašė dramą „Salomėja – sunkiausi metai“ (Vilnius, 1999). Maironio lietuvių literatūros istorijos muziejaus darbuotojos parengė lankstinuką „Salomėjos Nėries memorialinis muziejus“ (Kaunas, 1998) bei „Salomėja Nėris. Archyvai“ (Kaunas, 2004) ir kt. 2005 m. išleista „Salomėja Nėris: tarp dainos ir regėjimo : mokslinės konferencijos, skirtos Salomėjos Nėries 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai“ (Vilnius). 2019 m. išleista Aldonos Ruseckaitės knyga „Padai pilni vinių : romanas apie Salomėją Nėrį“ (Vilnius), „115 nusilenkimų Salomėjai Nėriai : Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų tarptautinis kūrybos almanachas : skiriama Salomėjos Nėries 115 m. jubiliejui“ ([Kaunas]).

• 1945 m. V. Putvinskio gatvė pavadinta S. Nėries vardu. 1990 m. jai grąžintas ankstesnysis pavadinimas. 1990 m. poetės vardu pavadinta buvusi Vilnelės gatvė Palemone.
• 1954 m. 3-čiajai Kauno vidurinei mokyklai (Aukštaičių g. 78) buvo suteiktas S. Nėries vardas. 1965 m. mokytoja A. Paršeliūnienė įkūrė muziejų su poetei skirta ekspozicija. Joje buvo saugoma Bernardo Bučo sukurta gipsinė S. Nėries galvutė, vestibiulį puošė autoriaus dovanota natūralaus dydžio poetės skulptūra. Su kitomis jos vardo mokyklomis rengti iškilmingi S. Nėries metinių minėjimai, moksleivių rašinių, piešinių bei raiškiojo skaitymo konkursai (2010 m. mokyklos pavadinimas pakeistas į Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinę mokyklą, 2015 m. reorganizuota į gimnaziją).
• 1962 m. Palemone įkurtas S. Nėries memorialinis muziejus (Vilnelės g. 7, dab. S. Nėries g.). Tarp daugelio kitų įamžinimo objektų čia saugoma: B. Bučo sukurtas žmonos biustas (1965), skulptorės Elvyros Radauskaitės marmurinė statula „Salomėja Nėris“ (1957), skulptoriaus Vlado Žuklio bareljefas „Salomėja Nėris“ (1970), skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus nuimta jos pomirtinė kaukė ir kt. 1965 m. ant namo pakabinta atminimo lenta: „Šiame name 1937–1941 metais gyveno lietuvių liaudies poetė Salomėja Nėris“. Lenta nuimta. 2005 m. atidengta memorialinė lenta su nuotrauka (daryta 1939 m.) ir užrašu: „Salomėjos Nėries memorialinis muziejus. Šį namą poetė Salomėja Bučienė-Nėris ir jos vyras skulptorius Bernardas Bučas pasistatė 1937 m. Čia gyveno iki 1941 m.“
• 1964 m. Žaliakalnyje, ant namo Dainavos g. 6, kuriame poetė gyveno prieš mirtį, buvo pakabinta memorialinė lenta: „Šiuose namuose gyveno 1944 XI – 1945 V Salomėja Nėris“.
• 1974 m. miesto centre, ant namo Kęstučio g. 19 atidengta memorialinė lenta ir bareljefas (skulptorius Vladas Žuklys): „Šiame pastate buvusioje Kauno III gimnazijoje 1937–1940 metais mokytojavo poetė Salomėja Nėris / 1974“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto VK 1945 07 13 nutarimas Nr. 216.
2. Kauno miesto LDT 1954 11 13 sprendimas Nr. 676.
3. Atidengtas paminklas didžiajai lietuvių tautos poetei Salomėjai Nėriai. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1955, rugpj. 2, p. 1.
4. Salomėjos Nėries paminklo atidengimas // Tiesa. – 1955, rugpj. 3.
5. Poveikio galia / Edvardas Pranckūnas. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 1974, lapkr. 16, p. 10.
6. Kauno Salomėjos Nėries vidurinė mokykla / parengė Marijonas Binkis. – Kaunas, 1989. – 7 p. : iliustr.
7. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 292, ap. 1, b. 71, lap. 370.
8. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvas (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
9. Kauno miesto mero 1990 10 24 potvarkis Nr. 530.
10. S. Nėries g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 118–119.
11. Salomėjos Nėries memorialinis palikimas / Raminta Antanaitienė. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2004, Nr. 11 (lapkritis), p. 18–20.
12. S. Nėries namai virto moderniausiu muziejumi / Kristina Kučinskaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2005, saus. 4, priedas „Gyvenimas“, p. 18.
13. Autentiški dviejų menininkų namai: Poetės Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo namai Palemone įdomūs ne tik sukakčių dienomis / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, lapkr. 4, p. 11–13.
14. Žaliakalnis – Salomėjos baltojo miesto dalis / Ina Aleksaitienė. – Iliustr., portr. // Fontanas. – [Nr.] 1 (2009). – 2009, p. 37–40.
15. Raudonosios dėmės Kauno žemėlapyje / Greta Čižinauskaitė. – Vilmanto Raupelio nuotr. // Kauno diena. – 2017, gruod. 19, p. 1–3.
16. Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai-muziejus. – Prieiga per internetą: https://maironiomuziejus.lt/salomejos-neries-ir-bernardo-buco-namai-muziejus/ [2022 08 08]
17. Nuotrauka. Salomėja Nėris. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805354/130000003299339 [2023 04 19]