Šimkus Stasys


[1887 02 04 Motiškiuose (Jurbarko r.) – 1943 10 15 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse, 1964 m. pastatyto antkapinio paminklo skulptorius Vladas Žuklys, architektas Simonas Ramunis)], chorvedys, kompozitorius, pedagogas, profesorius, lietuvių muzikos klasikas.

1897–1900 m., 1920 m., 1930–1943 m. gyveno Kaune.

Pastebėję gabumus muzikai, dešimtmetį sūnų iš Seredžiaus tėvai atvežė į Kauną. Trejus metus jis lankė J. Naujalio vargonininkų ir dirigentų kursus, giedojo Arkikatedros chore. Po to vargonavo Čiobiškyje, Skirsnemunėje ir kitose vietovėse. Užrašinėjo liaudies dainas, organizavo bažnytinius chorus, atgavus spaudos laisvę – vaidinimus ir koncertus. Vėliau mokėsi Vilniuje, Varšuvoje ir Peterburge. Penkerius metus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1920 m. grįžęs į Kauną, atgaivino suirutės metais pakrikusį „Dainos“ chorą ir jam vadovavo. Lenkams užpuolus Lietuvą, važinėjo su koncertais, skleidė patriotines idėjas. 1922 m. buvo Lietuvos meno kūrėjų draugijos valdybos pirmininkas. Rengė pirmąsias Dainų šventes ir joms dirigavo. Nuo 1925 m. buvo Chorvedžių draugijos meno komiteto narys.
Kompozicijos žinias gilino Vokietijoje. Sukūrė dainą „Lietuviais esame mes gimę“ (žodžiai Jurgio Zauerveino), kuri tapo Mažosios Lietuvos himnu.
1927 m. Birutėje iš M. K. Čiurlionio brolio, inžinieriaus Stasio Čiurlionio, nusipirko namą, pasodino 2 ha sodą, laikė bites, vargonininkavo Fredos bažnyčioje.
Nuo 1930 m. Kaune dirbo Valstybės teatro dirigentu, 1933–1936 m. – Vytauto Didžiojo universiteto mišraus choro vadovu ir Švietimo ministerijos muzikos inspektoriumi-patarėju. 1937 m. gavo 600 Lt pensiją ir ūkininkavo Birutėje esančioje sodyboje. 1941 m. pakviestas dėstyti Kauno konservatorijoje, 1942 m. tapo profesoriumi.
Parašė operą „Pagirėnai“ (1942 m. pastatyta Kaune pavadinimu „Kaimas prie dvaro“), kantatų, simfoninę poemą „Nemunas“. Surinko apie 1200 lietuvių liaudies melodijų, harmonizavo apie 200, parašė daugiau kaip 50 originalių dainų. Išleido 5 „Lietuvių liaudies dainų“ sąsiuvinius (1936–1937).
Muzikologė Dana Palionytė parengė knygas „Stasys Šimkus: straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai (Vilnius, 1967) ir „Stasys Šimkus“ (Vilnius, 1988).
2012 m. iš serijos „Žymūs žmonės“ išleistas 2,90 Lt vertės pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė).

  • 1954 m. Žaliakalnyje esanti Kauko alėja buvo pavadinta S. Šimkaus vardu. 1994 m. ji atgavo senąjį pavadinimą.
  • 1958 m. įsteigta kasmetinė Stasio Šimkaus vardo premija už geriausias dainas saviveiklos kolektyvams.
  • 1970 m. Birutės mikrorajone, ant namo Bitininkų g. 45 prikabinta atminimo lenta lietuvių ir rusų kalbomis (skulptorius Bronius Petrauskas): „Čia gyveno ir kūrė kompozitorius Stasys Šimkus, 1927–1943“. Nuo 1979 m. jame veikė memorialinė ekspozicija, kuri, minint 100-ąsias kompozitoriaus gimimo metines, buvo atnaujinta, vėliau – perkelta į M. ir K. Petrauskų muziejų (dab. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius, K. Petrausko g. 31). 2006 10 06 prie namo atidengta nauja lenta: „Kompozitoriaus Stasio Šimkaus ir jo žmonos Sofijos sodyba, 2006 m. sūnų Nerio ir Algio padovanota Lietuvos jėzuitams jaunimui ugdyti ir dvasiškai brandinti“.
  • Nuo 1975-ųjų, kas antri metai, organizuojamas tarptautinis Stasio Šimkaus vardo chorų konkursas.
  • 1987 m. Miesto sode, prie Muzikinio teatro (Laisvės al. 91) kompozitoriaus garbei pastatytas paminklinis biustas (skulptorius Mindaugas Šnipas, architektas Jonas Jucaitis).
  • 1994 m. kompozitoriaus vardu Birutėje pavadinta nauja gatvė, jungianti Vaivorykštės ir M. Katiliškio gatves.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (DŽDT VK) 1954 10 27 sprendimas Nr. 655.
  2. Kviečia naujas kultūros židinys / Elena Ragulskienė // Kauno tiesa. – 1979, gruod. 9, p. 5.
  3. S. Šimkaus memorialinė ekspozicija / J. Burokaitė // Muziejai ir paminklai. – 1982, [Nr.] 4, p. 38–39.
  4. Stasys Šimkus. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 49–51.
  5. „Prisimink mane, čiulbuonėlį“ // Stasys Šimkus / Dana Palionytė. – Vilnius, 1988. – P. 73–84.
  6. Kauno miesto savivaldybės tarybos 1994 10 06 sprendimas Nr. 649.
  7. S. Šimkaus g. – Portr. // Kaunas, gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 154–155.
  8. Stasys Šimkus : [kompozitoriaus biografija ir Valstybės teatre diriguotos operos] // Lietuvių teatro istorija. – Kn. 2. – 2002, p. 416–417.
  9. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  10. Jėzuitų gimnazija dovanų gavo sodybą. – Iliustr. // 15 min. – 2006, spal. 6, p. 7.
  11. Valstybės pavainikė turės šeimininką : Stasio Šimkaus sūnūs padovanojo neprižiūrimą memorialinę tėvų sodybą Lietuvos jėzuitų vaikų ir jaunimo reikmėms / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, spal. 9, p. 4.
  12. Stasys Šimkus, 1887–1943 / [parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Vida Bingelienė]. – Kaunas : Naujasis lankas : M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus, 2007. – 32 p.
  13. Bitininkų g. 45. – Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/kaunas/pastatas/1208 [2022 09 13]
  14. Reprodukcija. Kompozitoriaus Stasio Šimkaus portretas. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/48941776/325797015 [2023 05 24]