(iki 1955 m. Ambrazevičius) [1903 12 09 Trakiškiuose (Marijampolės sav. t.) – 1974 11 28 South Orange (JAV); 2012 05 20 palaikai perlaidoti Kaune, Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje], politikos ir visuomenės veikėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius.

1922–1944 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1922–1927 m. studijavo Lietuvos universitete. 1927–1943 m. buvo Kauno „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, 1933–1943 m. – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, 1941–1943 m. – filosofijos fakulteto profesorius, 1938–1940 m. Ateitininkų sendraugijų bei Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos pirmininkas, 1939 m. – Kauno valstybinio dramos teatro repertuaro komisijos ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, 1939–1940 m. Lituanistikos instituto Literatūros skyriaus patarėjas, 1938–1940 m. Tautosakos komisijos narys.
1923–1927 m. dirbo „Lietuvos“ dienraščio, 1936–1940 m. – religinio laikraščio „XX amžius“ redakcijoje.
1940–1941 m. buvo vienas antisovietinio pasipriešinimo ir Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovų. 1941 06 23–08 05 Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, Švietimo ministras, vienas iš neginkluoto antinacistinio pasipriešinimo vadovų. Bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikraštyje „Į laisvę“ (1942–1944).
1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Kaune parašė vadovėlius: „Literatūros teorija. Poetika“ (1930), su J. Griniumi ir A. Vaičiulaičiu – „Visuotinės literatūros teoriją“ (1933), studiją „Vaižgantas“ (1936), straipsnių rinkinį „Lietuvos rašytojai“ (1938) ir kt.
Apie jį išleista: knyga „Ugninis stulpas: be Juozo Brazaičio: laiškai, dokumentai, liudijimai“ (Kaunas, 2000), Tatjanos Maceinienės „Kapas be paminklo, arba Dramatiškas Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio likimas“ (Vilnius, 2021).
2009 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (po mirties).
2012 m. sukurtas dokumentinis filmas „Likau gyvenimo paraštėje“ (režisierius Algis Kuzmickas).

• 1994 12 09 Panemunės mikrorajono gatvė pavadinta J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vardu.
• 2007 06 22 Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52) profesoriaus vardu buvo pavadinta 608-oji auditorija. 2009 06 20 pastato II a. vestibiulyje atidengti bareljefai ir atminimo lenta (skulptorius Stasys Žirgulis): „Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą valstybę ir paskelbė laikinosios vyriausybės sudėtį. Svarbiausi lietuvių aktyvistų fronto vadovai buvo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai ir studentai Vytautas Bulvičius, Adolfas Damušis, Juozas Vėbra, Leonas Prapuolenis, Pilypas Narutis. Lietuvos laikinajai vyriausybei vadovavo Juozas Ambrazevičius“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto mero 1994 12 09 potvarkis Nr. 862.
2. J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 20–21.
3. Prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – P. 384.
4. Ar tikrai LAF – ne nacių kolaborantai? / Kasparas Pocius // Šiaurės Atėnai. – 2009, liep. 10, p. 8.
5. VDU bus įamžintas Birželio sukilimo vadų atminimas. – Prieiga per internetą: http://www.tv3.lt/naujiena/296796/vdu-bus-iamzintas-birzelio-sukilimo-vadu-atminimas [2017 03 24]
6. J. Brazaitis. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=VDUB6958103212 [2022 12 12]