Atminimo įamžinimo ženklų (paminklinių biustų, atminimo lentų, gatvėvardžių ir kt.) bei su jais susijusių praktikų visumą galima vadinti atminimo įamžinimo kultūra. Vyraujanti pasaulėžiūra, politinė santvarka, ekonominės sąlygos ir kt. veiksniai turi įtakos sprendimams dėl atminimo įamžinimo. Lietuva per kelis pastaruosius amžius patyrė ne vieną okupaciją. Kraštą okupavusios jėgos turėjo savo herojus, kuriuos siekė įamžinti Kauno viešosiose erdvėse.

Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu (1795–1915 m.) Kaune atsirado pirmieji atminimo ženklai. Pirmu išlikusiu atminimo įamžinimo objektu Kaune laikytinas 1823 m. poetui Adomui Mickevičiui Girstupio slėnyje jo draugų pastatytas akmuo su iškaltais inicialais „A. M.“ ir metai „1823“. Pažymint Kauno gubernijos įsteigimą 1843 m. Rotušės aikštėje buvo atidengtas paminklas Rusijos pergalei prieš Prancūzijos imperatorių Napoleoną I 1812 m. 1848 m. pagrindinė Naujamiesčio gatvė tuometinio Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I garbei buvo pavadinta Nikolajaus prospektu.

Vokiečių okupacijos metais (1915–1918 m.) daugelis carų valdymo metais sukurtų atminimo ženklų buvo panaikinti, kai kurios centrinės gatvės pavadintos Vokietijos karo vadų vardais (Vilhelmo II, Pauliaus fon Hindenburgo ir kt.).

1919 m. laikinąja sostine tapusiame Kaune susitelkė Lietuvos politinis ir kultūrinis elitas. Jis siekė miesto viešosiose erdvėse įamžinti asmenis, nusipelniusius lietuvių tautinei kultūrai ar pasižymėjusius Nepriklausomybės kovose. Daug tokių asmenų įamžinta gatvėvardžiuose (Kristijonas Donelaitis, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Juozapavičius, Povilas Lukšys ir kt.). Tarpukariu (1918–1940 m.) Kaune miesto gatvėms būdavo suteikiami dar tebegyvenančių žymių žmonių vardai – Jono Mačiulio-Maironio, Adomo Dambrausko-Jakšto (1919 m.), Jono Jablonskio (1923 m.) ir kt. 1921 m. atidarius Karo muziejų, greta jo buvo pradėta formuoti svarbiausia pasaulietinė simbolinė miesto erdvė – Karo muziejaus sodelis. Jame vykdavo svarbiausios valstybinės iškilmės ir minėjimai. Čia iškilo Lietuvos valstybingumui ir Nepriklausomybės kovoms skirti paminklai – Žuvusiems už Lietuvos laisvę (1921 m.), skulptūra „Laisvė“ (1928 m.), Nežinomojo kareivio kapas (1934 m.) ir kt. Iki 1940 metų Karo muziejaus sodelyje buvo pastatyta 10 žymių veikėjų biustų.

Sovietiniais metais (1944–1990 m.) daugiausia dėmesio rodyta sovietinės santvarkos ideologiniam pagrindimui. Atminimo ženklai būdavo įrengiami sovietinės valdžios – Kauno miesto vykdomojo komiteto arba Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos – sprendimais. Daugelio žymių Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų vardais pavadintų gatvių pavadinimai buvo pakeisti (pavyzdžiui, Vytauto prospektas tapo Lenino prospektu, A. Juozapavičiaus prospektas – V. Kapsuko prospektu ir kt.). Karo muziejaus sodelyje tarpukariu pastatyti paminklai buvo sunaikinti arba perkelti į muziejaus fondus ir tapo visuomenei neprieinami. Jų vietoje buvo pastatyti sovietinių veikėjų – Felikso Dzeržinskio, Vinco Mickevičiaus-Kapsuko biustai, iškilo Salomėjos Nėries, Keturių komunarų paminklai. Juliaus Janonio (dab. Vienybės) aikštėje 1970 m. pastatytas didžiulis Lenino paminklas. Svarbūs pokyčiai atminimo įamžinimo kultūroje įvyko paskutiniais sovietinės okupacijos metais. Lietuvos sąjūdis žadino tautinę savimonę ir istorinę atmintį. 1988 m. Karo muziejaus sodelis pradėtas atkurti pagal architekto Algimanto Sprindžio projektą, atstatomi pokario metais nugriauti žymių veikėjų biustai ir kiti paminklai.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę (1990 m.) daug gatvių, aikščių, tiltų atgavo tarpukariu turėtus vardus arba įgijo naujus. Atminimo įamžinimo kultūra buvo desovietizuojama. 1990–1992 m. iš Kauno viešųjų erdvių pašalinta dauguma atminties ženklų sovietiniams veikėjams, daug jų atsidūrė Grūto parke (netoli Druskininkų). Svarbiausia atminimo įamžinimo vieta – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis – pasipildė naujais paminkliniais Povilo Plechavičiaus, Vilhelmo Storostos-Vydūno biustais. Kaune įamžintas gausus būrys antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvių, miesto gatvės pavadintos Kazio Veverskio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir kt. vardais. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros kiemelyje iškilo trijų LR Prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus skulptūros; šiai vietai jos suteikė didelę simbolinę reikšmę, įamžino tarpukario Lietuvos palikimą. Šiandien iniciatyvos įrengti atminimo ženklus gali imtis platūs visuomenės sluoksniai – įvairios institucijos, bendruomenės, privatūs asmenys. Atminimo įamžinimo objektai Kaune įrengiami suderinus su Kauno miesto savivaldybės administracija.

Atminimo įamžinimo ženklai byloja apie turtingą miesto praeitį. Kaune aktyviai darbavosi įvairių tautybių, religijų ir kultūrų asmenys. Iškilių žydų veikėjų – Abraomo Mapu, Liudviko Zamenhofo, brolių Hermano ir Oskaro Minkovskių ir kt. vardus gavo Kauno gatvės. Rusų tautybės šviesuolių – Aleksandro Timinskio, Levo Karsavino ir kt. vardai įamžinti atminimo lentose. 1923 m. viena iš Aleksoto gatvių pavadinta šioje miesto dalyje žuvusio JAV kariuomenės karininko Samuelio Harriso vardu. Tai pirmasis JAV pilietis, įamžintas Kaune. 2009 m. atminimo lenta trimis kalbomis (lietuvių, suomių ir švedų) įamžintas Suomijos švedų rašytojo Henrio Parlando atminimas. Įamžinimo ženklais pagerbti žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuoliai – Čiunė Sugihara, Janas Zvartendijkas ir kt. Kaune vertinama daugiatautė ir daugiakultūrė miesto istorija, praturtinanti Kauno identitetą ir skatinanti skirtingų kultūrų sąveiką.

Atminimo įamžinimas nuo 1990 m. išgyvena labai intensyvų laikotarpį: per daugiau negu tris dešimtmečius atidengta ne vienas šimtas atminimo lentų, pastatyta dešimtys paminklų, biustų, naujoms Kauno gatvėms suteikiami nusipelniusių žmonių vardai.

Parengė istorikas dr. Mindaugas Balkus​, Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresnysis bibliografas.

Atminimo įamžinimo Kaune galimybės ir tvarka

Atminimo įamžinimo procesus mieste vykdo Kauno miesto savivaldybė.

  • Dėl atminimo ženklų (memorialinių lentų, paminklinių akmenų ir kt.), skirtų žymioms asmenybėms ir istoriniams įvykiams įamžinti, informacinių lentų prie reikšmingų statinių įrengimo reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrių. Daugiau informacijos – https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/atminimo-zenklu-irengimas/ [2024 01 12]
  • Skulptūrų, paminklų statymą ir nukeldinimą Kauno mieste taip pat organizuoja Kauno miesto savivaldybė. Daugiau informacijos – https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/prasymu-del-skulpturu-ir-paminklu-pastatymo-ir-nukeldinimo-priemimas/ [2024 01 12]
  • Dar vieną galimybę įamžinti Kauno miestui nusipelniusius, žymius čia gyvenusius asmenis ar svarbius istorinius įvykius nuo 2017 m. teikia Kauno miesto savivaldybės konkursas „Kauno akcentai“. Įvairūs menininkai kviečiami siūlyti kūrinių idėjas ir puošti miestą. Daugiau informacijos apie konkursą – https://akcentai.kaunas.lt/ [2024 01 12]