[1866 07 15 Vaitiekupiuose (Šakių r.) – 1933 05 04 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas.

1904–1933 m. gyveno Kaune.

1905 m. Kaune įsteigė pirmąją lietuvišką spaustuvę, kurioje spausdino knygas ir lietuvišką periodiką. Iki 1914 m. išspausdino apie 1,3 mln. egz. knygų bei brošiūrų ir 1,7 mln. egz. laikraščių. Pirmojo pasaulinio karo metais iš okupacinės nacių valdžios gavo leidimą steigti lietuvišką gimnaziją, pats atidarė 12 pradinių mokyklų Kaune, organizavo Lietuvos prekybos ir pramonės banką, buhalterijos kursus. Nuo 1915 m. lietuvių, lenkų ir vokiečių kalbomis leido laikraštį „Kauno žinios“.
1918 m. vasario 16 d. S. Banaitis dalyvavo pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Jis įkūrė Lietuvos garlaivių akcinę bendrovę, Lietuvos žemdirbių sąjungą, redagavo jos laikraštį „Žemdirbių balsas“. Bendradarbiavo leidiniuose „Žvaigždė“, „Vilniaus žinios“. Išvertė ir išleido „Japonų pasakas“ (1907).
2001 m. jo atminimui iš serijos „Lietuvos Nepriklausomybės diena“ išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas (dailininkas Jokūbas Zovė). 2018 09 08 Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (architektas Stanislovas Kalinka). 2018 m. pristatytas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Saliamonas Banaitis“ (režisieriai Alvydas Šlepikas, Laura Paukštė).
Apie S. Banaitį išleista: Viliaus Užtupo knygos „Saliamono Banaičio spaustuvė“ (Vilnius, 1996) ir „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“ (Vilnius, 2002), Povilo Baršio knyga „Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis“ (2015, Vilnius).

• 1996 02 15 prie namo Rotušės a. 23 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Kazimieras Švažas, architektas Jonas Lukšė): „Šiame name gyveno Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis, įkūręs čia pirmąją Kaune lietuvišką spaustuvę, veikusią 1905–1918 m.“.
• 1997 10 02 Linkuvos mikrorajono gatvė pavadinta S. Banaičio vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Saliamonas Banaitis ir pirmoji lietuviška spaustuvė Kaune / Vilius Užtupas // Iš lietuvių knygnešystės ir periodikos istorijos. – Vilnius, 1994. – P. 23–24.
2. Kauno miesto mero 1995 12 08 potvarkis Nr. 806.
3. Šauniam vyrui atminti. – Portr. // Kauno pirmadienis. – 1996, vas. 19–25, p. 4.
4. Įamžino Saliamono Banaičio atminimą / Kristina Jančauskaitė. – Iliustr. // Garsas. – 1996, vas. 20, p. 4.
5. Kauno miesto valdybos 1997 12 02 sprendimas Nr. 905.
6. Banaičio Saliamono spaustuvė (1905–1918). – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 149–153.
7. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
8. S. Geištoro namas (Rotušės a. 23). – Brėž., iliustr., plan. – Bendroji str. antr.: XIX a. vidurio nuomojami namai. – Bibliogr. straipsnio gale // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas : VDU l-kla, 2001. – P. 111–113.
9. Saliamono Banaičio atminimas. – Iliustr. // Saliamonas Banaitis / Vilius Užtupas. – Vilnius, 2002. – P. 209–212.
10. Autobusų stočiai renkamas vardas / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 27, p. 3.
11. Žalgirio pergalės parkas : Kauno rajone, 2018–2020 metais / Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. – Kaunas : Eurispauda, 2020. – P. 12–15, 18–19.
12. [Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis / Povilas Baršys. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2015]. – P. 85.]