[1892 02 15 Paviluostoje (Latvija) – 1941 06 26 prie Byhosavo stoties (netoli Červenės, Baltarusija)], Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas, Lietuvos valstybės veikėjas.

1920–1922, 1931–1940 m. gyveno Kaune.

1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas, Švietimo ministras. 1931–1932 m. ir 1938–1939 m. įgaliotasis ministras prie Užsienio reikalų ministerijos, 1932–1938 m. Užsienio ministerijos Teisės ir administracijos departamento direktorius. 1935 m. Ateitininkų federacijos vyriausiasis valdybos pirmininkas. 1939–1940 m. ministro pirmininko pavaduotojas.
1925 m. Kaune įsteigė knygų leidimo bendrovę „Žinija“. Buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos ir Lietuvių-britų draugijos vienas steigėjų.
Bendradarbiavo su spauda, vertė grožinę literatūrą iš lenkų ir kitų kalbų, parašė originalių kūrinių.
1940 m. liepos mėnesį NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariato (VRLK) suimtas, 1941 m. nužudytas.
1993–1994 m. Čikagoje išleistos dvi knygos dalys „Kazys Bizauskas, 1893–1941“ (Chicago, 1993–1994).
2002 m. iš pašto ženklų serijos „Lietuvos Nepriklausomybės diena“ išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas. 2018 09 08 Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (architektas Stanislovas Kalinka).

• 1993 04 30 prie Adelės ir Pauliaus Galaunių namų-muziejaus (Vydūno al. 2) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Stasys Žirgulis): „Šiame name 1933–1940 m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas. Bolševikų sušaudytas 1941 m.“. 1996 12 14 muziejuje atidarytas jo memorialinis kambarys.
• 2018 12 05 Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio prieigose (greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos) atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Kazys Bizauskas. Projekto iniciatorius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), autorius – LGGRTC skulptorius Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – architektai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Lietuvių enciklopedija. – T. 3, Birulė-Chromotipija. – 1954, p. 58.
2. Kauno miesto mero 1993 01 12 potvarkis Nr. 35.
3. Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Bizausko šimtmetis / M. Volodka // Kauno laikas. – 1993, geg. 1, p. 1.
4. Kazio Bizausko memorialinis kambarys. – Iliustr. // Adelės ir Pauliaus Galaunių namai. – Kaunas, 1996. – P. 18–20.
5. Atminties archeologija. – Portr. // Kauno diena. – 1993, geg. 1.
6. Atminimo rožė prie gęstančio veido / Juozas Skromskis. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, sausio 28, p. 21.
7. Kazys Bizauskas: Lietuvos politikos ir kultūros švyturys. – [Kaunas], 1998. – 14 p.: iliustr.
8. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
9. Tarpukario ministrų atminimas / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.
10. Žalgirio pergalės parkas : Kauno rajone, 2018–2020 metais / Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. – Kaunas : Eurispauda, 2020. – P. 12–15, 22–23.
11. Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Kazimieras Bizauskas. – Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/128-nepriklausomybes-akto-signataru-leidinius-prisimenant-kazimieras-bizauskas [2023 01 03]
12. A. ir P. Galaunių namai-muziejus. – Prieiga per internetą: https://ciurlionis.lt/veiklos/padaliniai/a-ir-p-galauniu-namai-muziejus/ [2022 10 13]
13. Diplomato Kazio Bizausko gyvenimo ir veiklos Kaune pėdsakais. – Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/249-diplomato-kazio-bizausko-gyvenimo-ir-veiklos-kaune-pedsakais [2023 02 14]