(iki 1923 m. Polovinskas) [1889 05 10 Kaune – 1964 09 01 Niujorke; 2023 09 22 palaikai perlaidoti Senosiose Klaipėdos kapinėse], valstybės ir karinis veikėjas, žvalgas, diplomatas.

1889–1907 m., 1921–1923 m., 1927–1928 m. gyveno Kaune.

1907 m. baigė Kauno gubernijos gimnaziją (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija). 1900–1905 m. dalyvavo Juozo Naujalio organizuotos „Dainos“ draugijos chore. Laiką po mokslų praleisdavo tarnaudamas įvairiose Lietuvos ir Latvijos valdžios įstaigose. Buvo Rusijos kariuomenės 19 korpuso ir baltagvardiečių Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas. 1921 m. sugrįžus į Kauną, pakviestas į Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyrių: pradžioje – IX žvalgų punkto Kaune viršininku (tarnavo kelis mėnesius), nuo 1921 10 10 – Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku. Apsigyveno tarnybiniame numeryje „Metropolio“ viešbutyje. 1922 m. pabaigoje gavo butą Mickevičiaus g. name Nr. 24. 1922 m. rugpjūčio mėnesio Generalinis štabas išsiuntė jį į prancūzų valdomą Klaipėdos kraštą, įvertinti galimybes organizuoti ten sukilimą. Paskirtam Klaipėdos sukilimo kariniu vadu, J. Polovinskui teko keisti pavardę (Lietuvos pareigūnų dalyvavimas sukilime buvo slepiamas) ir Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, 1923 m. sausio mėnesio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą, jis vadovavo jau nauja Budrio pavarde. 1927 m. pradžioje tapęs Kriminalinės ir politinės policijos valdybos direktoriumi, sėkmingai užgniaužė visus kontrperversmo bandymus. Metų pabaigoje nusprendęs trauktis iš šios tarnybos, 1928 01 01 atleistas iš Kriminalinės policijos valdybos direktoriaus pareigų. Tapo diplomatu – pradžioje generaliniu konsulu Karaliaučiuje, nuo 1936 m. – Niujorke.
Išleistos knygos: „Trumpa Lietuvos ekonomikos apybraiža“ (angl. „Short Economic Outline of Lithuania“, Niujorkas, 1938), „Kontržvalgyba Lietuvoje : Jono Budrio atsiminimai“ (Bruklinas, 1967; fotogr. leidimas Vilnius, 1991), „Atsiminimai: Lietuvos kontržvalgyba 1922–23“ (Hartford, 1967).
Apdovanojimai: Carinės Rusijos Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinai ir 3 medaliai, Lietuvos Respublikos Vyties kryžiaus II rūšies 1 laipsnio (1922) ir I rūšies 3 laipsnio (1927), DLK Gedimino 3 laipsnio (1933), Šaulių žvaigždės (1933) ordinai, Klaipėdos išvadavimo sidabro (1925) ir Šaulių žvaigždės (1939) medaliai, JAV – 1940 m. jam suteiktas Niujorko garbės piliečio vardas.
Palaidotas Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje (JAV, Ilinojus).

• 2011 m. J. Polovinsko-Budrio vardu pavadinta gatvė Rokuose.

Literatūra ir šaltiniai:

1. [Jonas Budrys]. – Portr. // Karys. – 1959, Nr. 6, virš.
2. Polovinskas (Budrys) Jonas. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 6. – 2006, p. 147–148.
3. Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2011 01 20 sprendimas Nr. T-13.
4. Naujausi Kauno miesto tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2011, saus. 29, p. 8.
5. Polovinskas (Budrys) Jonas : karo valdininkas, Generalinio štabo Žvalgybos skyrius : [Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, biografija] / Vilius Kavaliauskas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 19 pavad. // Lietuvos karžygiai / Vilius Kavaliauskas. – Vilnius : Daigai [etc.]. – T. 4, M – Po. – 2012. – p. 709–716.
6. Sukilimo vadas grįžta / Asta Dykovienė. – Iliustr. // Klaipėda. – 2023, rugs. 6, p. 1, 4.
7. Paskutinė valia įvykdyta / Asta Dykovienė. – Iliustr., portr. // Kauno diena. – 2023, rugs. 23, p. 9.