[1879 11 06 Pažiegėje (Zarasų r.) – 1924 12 02 Karaliaučiuje; palaidotas Kauno senosiose kapinėse, kurias panaikinus, palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines], kalbininkas, profesorius.

1920–1924 m. gyveno Kaune.

1920 m. dirbo Švietimo ministerijoje, nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto profesorius. 1920 m. ėmė organizuoti „Lietuvių kalbos žodyno“ leidimą, 1924 m. išleido jo pirmąjį sąsiuvinį. Antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties. Kalbininkas buvo sukaupęs apie 617 000 lapelių į žodyno kartoteką. Redagavo A. Juškos žodyną.
Paskelbė šimtus lietuviškų žodžių etimologijų. Išaiškino ir chronologizavo seniausius lietuvių ir kitų baltų kalbų skolinius iš slavų ir germanų kalbų. Pirmasis pradėjo tyrinėti lietuviškus asmenvardžius, nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas, išaiškino garsų transkribavimo rusų metraščiuose dėsnius, kai kurias dvikamienių lietuviškų vardų darybos taisykles. Išleido lietuvių kalbos mokslui svarbią knygą „Kalba ir senovė“.
Remdamasis lietuviškais vietovardžiais, ypač hidronimais, sugriovė hipotezę, kad Lietuvoje ir Baltarusijoje gyventa keltų. Sukūrė naują versiją apie baltų genčių įsikūrimą Pabaltijyje, kurią patvirtina ir šių dienų mokslininkai. Parašė istorinių fonetikos ir morfologijos darbų, tyrinėjo lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės istoriją, nagrinėjo baltų mitologijos problemas, ugdė literatūrinę lietuvių kalbą, normino vartoseną ir rašybą, apgynė nemažai lietuviškų žodžių, kurie buvo gujami iš lietuvių kalbos.
1958–1962 m. buvo surinkti ir išleisti trys K. Būgos „Rinktinių raštų“ tomai, sudaryti profesoriaus Z. Zinkevičiaus.
1979 m. jo garbei sukurtas medalis (dailininkas Petras Repšys). 2004 m. iš serijos „Žymūs žmonės“ išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė).
Išleista Liucijos Būgaitės-Baubonienės atsiminimų knyga „Proskynos“ (Utena, 2002), dvi Zigmo Zinkevičiaus knygos: „Kazimieras Būga: gyvenimas ir darbai“ (Vilnius, 1979), „Kalbininkas K. Būga“ (Kaunas, 1981).

• 1933 m. Kipro Petrausko gatvė Kauno Naujamiestyje buvo pervadinta K. Būgos vardu.
• 1977 m. prie namo J. Jablonskio g. 6 (Kauno Maironio universitetinės gimnazijos kiemas) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1921–1924 m. gyveno kalbininkas Kazimieras Būga“. 2002 m. spalio mėn. dėl dvikalbio teksto nuimta. 2005 m. rugpjūčio mėnesį atminimo lenta atstatyta: „Šiame name 1921–1924 m. gyveno kalbininkas prof. Kazimieras Būga“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto LDT VK 1977 07 20 sprendimas Nr. 368.
2. K. Būgos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 36–37.
3. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 219, ap. 1, b. 808, lap. 116–117.
4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 03 01 įsakymas Nr. A-733.
6. Kazimieras Būga /1879–1924/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 122–123.
7. Kauno istorija: K. Būgos gatvė / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, spal. 29, priedas „Santaka“, p. 7–8.
8. Nuotrauka. Kazimieras Būga. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-130000001047095 [2023 01 10]