[1912 07 24 Spalviškiuose (Panevėžio apskr.) – 1986 01 04 Kaune; palaidotas Eigulių kapinėse], etnografas, muziejininkas, dailėtyrininkas, architektūros istorikas, pedagogas.

1933–1986 m. gyveno Kaune.

1933 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitariniame fakultete, kurį (perkeltą į Vilniaus universitetą) baigė 1941 m. ir įgijo istoriko specialybę. Universitete priklausė studentų skautų korporacijai „Vytis“.
1936–1942 m. buvo Kultūros muziejaus Kaune Etnografijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, 1942–1944 m. – Kultūros paminklų apsaugos įstaigos Etnografijos skyriaus vedėjas. 1945–1950 m. ėjo įvairias pareigas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. 1951–1952 m. – Istorijos instituto, 1956–1986 m. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto Architektūros istorijos skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis.
1945–1972 m. dėstė Kauno ir Vilniaus aukštosiose bei specialiosiose vidurinėse mokyklose, mokytojavo Garliavos vidurinėje mokykloje. 1958 m., 1973 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertacijas, bet daktaro laipsnis jam nesuteiktas.
1970–1974 m. vadovavo Liaudies buities muziejaus (dab. Lietuvos etnografijos muziejus) Rumšiškėse detalizuoto generalinio plano parengimui, rūpinosi muziejinių-eksponatinių pastatų atrinkimu ir perkėlimu. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje-švietėjiškoje veikloje. Priklausė „Žinijos“ draugijai, Dailininkų sąjungai, Liaudies meno draugijai, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyriui. Tyrė lietuvių liaudies ir monumentaliosios architektūros, ypač baroko istoriją, dailę ir tautodailę. Paskelbė įvairių mokslinių, kritinių, apžvalginių, didaktinių ir kt. straipsnių.
1970 m. jam suteikta valstybinė premija už mokslinį tiriamąjį darbą.
Su bendraautoriais parengė knygas: iš serijos „Lietuvių liaudies menas“ – „Architektūra“ (kn. I 1957, kn. II 1965) ir „Mažoji architektūra“ (kn. I 1970), „Lietuvių liaudies architektūra“ (T. I 1965, T. II 1968), „Lietuvių liaudies architektūros paminklai: Zervynų kaimas“ (1974), „Vilniaus architektūra“ (1985), „Lietuvos architektūros istorija“ (2 t.), „Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija“ (1987).
1941 m. išleista K. Čerbulėno parengta studija „Kaimo skrynios Užnemunėje“, 1970 m. – monografija „Jonas Prapuolenis“.
1984 m. parengta „Klemensas Čerbulėnas : bibliografija“ (Kaunas).

• 2013 02 07 vienai iš Kauno gatvių suteiktas Klemenso Čerbulėno vardas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Klemensas Čerbulėnas / Vacys Milius. – Portr. // Liaudies kūryba = Народное творчество = Volksschaffen / Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, Lietuvos TSR liaudies meno draugija. – [T.] 3. – 1992, p. 195.
2. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 02 07 sprendimas Nr. T-43.
3. Trūksta gatvių pavadinimų / Rasa Masiokaitė ; M. Patašiaus nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2013, vas. 9, p. 3.