[1896 01 08 Rubiškėse (Klaipėdos r.) – 1933 07 17 Pszczelniko miške (prie Soldino, dabar Mysliborzo, Lenkija); 1964 m. palaidotas Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse], karo lakūnas, kapitonas, Atlanto nugalėtojas.

1920–1927 m. gyveno Kaune.

1920 07 17 atvyko į Kauną. 1921 m. įstojo į Karo mokyklą, kurioje įgijo leitenanto laipsnį, ir pradėjo lankyti aviacijos karininkų kursus. Nuo 1922 m. tarnavo aviacijoje, pradėjo savarankiškai skraidyti. 1924 m. suteiktas karo lakūno vardas, 1927 m. – kapitono laipsnis. 1926 12 17 kartu su kitais aviacijos karininkais dalyvavo valstybės perversme. 1927 m. buvo vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų, vadovavo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai, Lietuvos sporto, futbolo ir beisbolo lygoms. 1927 m. parengė Lietuvos aeroklubo įstatus. Paruošė pirmojo Lietuvos stadiono projektą ir 1924–1926 m. vadovavo jo statybai Kaune. Buvo laikraščio „Lietuvos sportas“ redakcijos narys.
Parašė knygeles: „Beisbolo žaidimas“ (1924), „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis)“ ir „Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926–1927 metams“ (1926).
1927 m. išvyko į JAV. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių patyrė avariją.
Apdovanotas: „Purpurinės širdies“ ordinu ir „Didžiojo karo už civilizaciją“ medaliu už sužeidimą Prancūzijos fronte, Pirmajame pasauliniame kare, Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde, Lietuvos skautų ordinas jam suteikti po mirties.
1933 m. sukurta kino apybraiža „Atlanto nugalėtojai – Darius ir Girėnas“ (operatorius Stasys Vainalavičius ir kt.). Tais pačiais metais sukurtas dailininkės Domicelės Tarabildienės medalis „Lituanicos“ skrydžiui įamžinti. 1934 m. išleista šešių oro pašto ženklų serija „Lituanikos“ skrydžiui atminti (dailininkė Domicelė Tarabildienė, Juozas Gaučas, Algirdas Jakševičius). Kauno miesto sodininkystė išaugino naują jurginų rūšį, pavadintą Dariaus ir Girėno vardu. Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas Jono Auksuolio Liutkevičiaus sukurtai lietuviškų kardelių bei Onos Skeivienės 1964 m. sukurtai bijūnų veislei „Darius ir Girėnas“.
1984 m. „Lituanikos“ katastrofos 50-mečiui ir 2008 m., skrydžio 75-ųjų metinių paminėjimui, išleisti suvenyriniai vokai su lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno portretais (dailininkas Antanas Rimantas Šakalys), pašto ženklas (dailininkas Henrikas Ratkevičius). 1983 m. sukurtas dokumentinis filmas „Lituanikos sparnai“ (režisierius Robertas Verba), 1993 m. – vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (režisierius Raimondas Vabalas), pagamintas S. Dariaus ir S. Girėno medalis (autorius Petras Garška), skirtas pagerbti asmenis, ypač nusipelniusius Lietuvos aviacijai. Tais pačiais metais išleista proginė 10 Lt moneta (dailininkas Petras Garška) ir pašto ženklas (dailininkas Kostas Katkus), skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms. 1993 m. ir 1997 m. išleisti 10 Lt banknotai, kurio dešinėje pusėje – S. Dariaus ir S. Girėno portretai (dailininkas Giedrius Jonaitis).
S. Dariaus ir S. Girėno atminimas Lietuvoje įamžintas labai plačiai (daugiau kaip 300 gatvių, aikščių, 18 tiltų, 8 mokyklos ir t.t.).
1935 m. Čikagoje išleista Petro Jurgėlos dokumentinė knyga „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ (pakart. leid. Vilnius, 1990), 1991 m. Nijolės Dariūtės-Maštarienės parengta knyga ir albumas „Darius ir Girėnas“, 1993 m. – Vytauto Dovydaičio „Sparnus jam davė Lietuva“. 2005 m. išleista Stepono Gečo monografija „Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte“ (Kaunas, 2005), 2013 m. – Gražinos Sviderskytės knygelė „Darius ir Girėnas : istorija ir legenda“, 2014 m. – Jono Dovydaičio dokumentinė apysaka „Atlanto nugalėtojai“ (Vilnius), 2023 m. – Pijaus Poškaus „Turi būti paleistas… : kapitonas Steponas Darius Lietuvos karo aviacijoje, 1922–1927 m.“ (Vilnius).
2013-ieji paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Šiais metais J. Čepas ir S. Dargis sukūrė dokumentinį filmą „Lituanica“ nemari atminties šviesoje“, režisierius Remigijus Sabulis – „Lituanica paslaptis“. 2013 07 20 išleistas 2,90 Lt nominalo vertės pašto ženklas „S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą – 80 metų“ ir pirmosios dienos vokas (dailininkas Arūnas Banionis). Jubiliejiniams metams paminėti Kaune įvyko daug renginių. 2014 09 28 Kauno Kameriniame teatre įvyko „ID: D&G“ šiuolaikinio šokio spektaklis, skirtas legendiniams Lietuvos lakūnams bei jų žygdarbiams paminėti. 2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Steponas Darius“.

• 1933 m. Aleksoto mikrorajono gatvė pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Taip pat jų vardu pavadinta gatvė Garliavoje (Kauno r.).
• 1933 07 27 Vytauto Didžiojo karo muziejuje (dab. K. Donelaičio g. 64) atidaryta pirmoji istorinė „Lituanikos“ likučių ir lakūnų asmeninių daiktų ekspozicija (vėliau keliskart atnaujinta).
• 1933 10 01 Babtuose (Kauno r.) pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas. 1965 m. nugriautas, 1989 07 16 naujai atstatytas (architektas Edmundas Kondratas).
• 1935 02 10 Vilijampolėje, Panerių g., buvo atidaryti S. Dariaus ir S. Girėno kultūros namai (inžinierius Jurgis Okunis). Juos pastatė Vilijampolės lietuvių žemės sklypų ir namų savininkų draugija. Rūmuose buvo 600 vietų salė, biblioteka, vaikų darželis ir kt.
• 1936 12 25 Kauno senosiose kapinėse (Vytauto pr.) pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), kur 1937 11 01 palaidoti balzamuoti lakūnų palaikai (1941 m. jie paslėpti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūsio nišoje, 1964 m. palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse). 1958 m. mauzoliejus nugriautas, 1996 m. atkastas, 2004 m. užkonservuotas.
• 1968 07 17 Aukštųjų Šančių karių kapinėse (Ašmenos 1-oji g. 2) atidengtas antkapinis paminklas (skulptorius Vytautas Mačiuika, architektas Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai) su užrašu: „Steponas Darius, Stasys Girėnas „Lituanikos“ skrydžiu nugalėję Atlantą, žuvo nepasiekę Tėvynės 1933.VII.17“.
• 1971 m. Kauno aerouosto stoties interjerą (dab. Lietuvos aviacijos muziejus, Veiverių g. 132) papuošė dolomito bareljefas „Atlanto nugalėtojai S. Darius ir S. Girėnas“ (skulptorius Kazys Švažas). 1993 m. Aleksoto aerodromui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas. 2000 11 17 greta esančiame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas): „Av. kpt. Steponas Darius 1896 I 8–1933 VII 17 Lietuvos karo aviacijos lakūnas žuvo su S. Girėnu perskridęs Atlantą“. 2003 07 11 Lietuvos aviacijos muziejuje atidaryta didžioji muziejaus salė su įrengta ekspozicija, skirta šiam skrydžiui įamžinti. Atminimo kriptoje eksponuojami S. Dariaus ir S. Girėno karstai, kuriuose žuvę didvyriai pargabenti į Lietuvą, nuotraukos, dokumentai. Šalia kriptos stovi V. Kensgailos sukurta „Lituanicos“ replika. 2013 07 20 S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vykusios aviacijos šventės metu, atidengtas memorialinis akmuo, žymintis lakūnų sutikimo vietą (S. Dariaus ir S. Girėno g.).
• 1990 m. prie namo Lakūnų pl. 44 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1925–1927 m. gyveno lakūnas Steponas Darius, 1928–1940 m. lakūnas aviakonstruktorius Antanas Gustaitis“.
• 1992 11 20 Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriaus siūlymu įsteigtas S. Dariaus ir S. Girėno fondas.
• 1992 m. Ąžuolyno sporto kompleksas pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru, 2021 m. – Dariaus ir Girėno stadionu.
• 1993 07 17 prie Ąžuolyno atidengtas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas (skulptorius Juozas Šlivinskas, inžinierius Kęstutis Linkus).
• 1993 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademija, A. Mickevičiaus g. 9) požemiuose, prie lifto šachtos, kurioje buvo paslėpti S. Dariaus ir S. Girėno palaikai, įrengta S. Dariaus ir S. Girėno ekspozicija. Prie koplyčios ir kriptos yra atminimo lentos: „Čia – Vytauto Didžiojo universiteto u-to / anatominės katedros / koplyčioje / 1934.IV.15–1937.XI.1 / 1940.XII.17–1944.III.18 / buvo pašarvoti / Stp. Darius ir St. Girėnas“ ir „Transatlantinių lakūnų / Stepono Dariaus / ir / Stasio Girėno / palaikų slaptavietė-kripta / 1944.03.18–1964.08.10“.
• 1997 09 08 šalia S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro (dab. Dariaus ir Girėno stadionas) atidengtas paminklinis akmuo (architektas Algimantas Mikėnas), kuriame iškalti žodžiai: „Šioje vietoje 1920–1927 m. sportavo ir veikė LFLS pirmininkas, Atlanto nugalėtojas Steponas Darius“. Po stadiono rekonstrukcijos akmuo laikinai perkeltas prie Sporto halės (Perkūno al. 5) augančio ąžuolo.
• 1998 12 22 Kauno 4-ajai vidurinei mokyklai (nuo 2002 m. gimnazija, Miško g. 1) suteiktas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Dariaus – Girēno testamentas : lithuanian talking ; Motinēlei ir sesutei Dariaus – Girēno : lithuanian song / [atlieka] Antanas Vanagaitis ir Juozas Olšauskas su kanklių pritarimu. – [2-oji laida]. – U.S.A. : Columbia, [1933?]. – 1 plokštelė (apie 06 min.) : [78 aps./min., elektr., mono]. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0001694147 [2024 02 09]
2. Kauno miesto tarybos 1933 10 10 nutarimas Nr. 355.
3. Dariaus ir Girėno jurginai // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 17, p. [8].
4. Vakar atidaryti Dariaus-Girėno namai Vilijampolėje. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 11, p. 1.
5. Kauno apskrities archyvas (KAA). F. 219, ap. 1, b. 187, lap. 31–38.
6. Praeities žygiai padeda auklėti šiandieninę kartą / Algirdas Gamziukas. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 1988, Nr. 7, p. 34–35.
7. Darius ir Girėnas / Nijolė Dariūtė-Maštarienė. – Vilnius, 1991. – 320 p.: iliustr.
8. Lietuvos pašto ženklai : pašto ženklų katalogas : Nepriklausoma Respublika (1918–1940). – Vilnius, 1991. – P. 150–152.
9. Kauno miesto mero 1992 07 02 potvarkis Nr. 1343.
10. Įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno fondas // Kauno diena. – 1992, lapkr. 25, p. 2.
11. „Lituanika“: Atlanto mirties nugalėtojams nusilenkia tauta / Daiva Karpavičiūtė // Kauno laikas. – 1993, liep. 20, p. 3.
12. Mažoji Babtų enciklopedija / Egidijus Barkauskas, Tomas Stonys. – Kaunas : Projektavimas ir kompiuteriai, 1994. – P. 56–57.
13. Atminimo ženklas / Irena Jacevičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, spal. 6, p. 4.
14. Kauno miesto valdybos 1998 12 22 sprendimas Nr. 1239.
15. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 22–26.
16. Lietuviškos bijūnų veislės / Stasė Dapkūnienė ; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Augalų genų bankas. – Akademija [i.e. Kėdainiai : Spaudvita], 2007 ([Kėdainiai] : Spaudvita). – P. 10, 14.
17. Lakūnų kauniečiai laukė dainuodami / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, liep. 15, p. 2–3.
18. Nauja sena „Lituanicos“ memorialinė ekspozicija / Dalė Naujalienė. – Iliustr. // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2013 metais. – 2014, p. 88–99.
19. Kardelio (Gladiolus L.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas / Stasė Dapkūnienė, Gitana Štukėnienė. – Akademija [i.e. Kėdainiai] : [Spaudvita], 2017. – P. 4, 17, 22.
20. Pakoregavo stadiono pavadinimą / Edita Šileikė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, lapkr. 24, p. 1, 4.
21. Karo lakūnų ir Karo aviacijos personalo gyvenamosios vietos Kaune 1919–1940 m. / Pijus Poškus ; fotografijos – Mindaugo Kavaliausko. – Iliustr. // Plieno sparnai. – Nr. 12 (2021), p. 96–112.
22. Dar šiek tiek apie kapitoną Darių / Pijus Poškus. – Iliustr. – Bibliografija išnašose // Turi būti paleistas… / Pijus Poškus. – [Kaunas] : Lietuvos aviacijos muziejus, [2023]. – P. 114–127.
23. Nuotrauka, portretinė. Lakūnas Steponas Darius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/190000040207141?s_id=LQJYC9Y30GdzV8V2&s_ind=17&valuable_type=EKSPONATAS [2023 01 30]
24. Dariaus ir Girėno stadionas. – Prieiga per internetą. URL: https://www.stadionas.lt/ [2024 05 06]