[1900 09 29 Paneveržyje (Utenos r.) – 1962 07 13 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse, 1996 m. antkapinis paminklas atnaujintas (skulptorius Stasys Žirgulis)], rašytojas, kompozitorius, Lietuvos kariuomenės savanoris.

1923–1962 m. gyveno Kaune.

1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Beraščius kareivius mokė rašto. 1921 m. suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. 1923 01 06 mūšyje buvo sužeistas ir prarado regėjimą. Gyvendamas karo invalidų bendrabutyje Kaune, išmoko kankliuoti. 1925–1926 m. komiteto Karo invalidams šelpti pasiųstas mokėsi muzikos Rygos aklųjų institute. Grįžęs, rengdavo fortepijono koncertus. Sukūrė dainų ir pjesių fortepijonui.
1926 m. Liaudies namuose akluosius sukvietė į suvažiavimą, kurio metu buvo įkurta Lietuvos Aklųjų sąjunga, patvirtinti jos įstatai. Valdybos nariu P. Daunys išbuvo 1926–1930 m. Daug nuveikė steigiant Kauno aklųjų institutą, kuriame 1927–1929 m. dirbo muzikos mokytoju. Lietuvių kalbai pritaikė L. Brailio abėcėlę. Rūpinosi aklųjų švietimu ir jų integracija į visuomenę. 1938 m. buvo vienas iš Lietuvos kurčnebylių globos draugijos ir instituto įkūrėjų. 1944–1945 m. – Kauno aklųjų įmonės direktorius. Pokario metais dirbo namudininku Kauno aklųjų kombinate, gyveno skurdžiai. Mirė nuo insulto.
1928 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu ir dviem medaliais.
Parašė grožinės literatūros kūrinius: „Vargo keliais“ (1933), „Ties likimo sostu“ (1937), „Benius Vanagas arba taip augo Lietuvos savanoris“ (1940) ir kt. Išleisti Prano Daunio „Raštai“ (Vilnius, 1996; 2005 m. – garsinis įrašas).
1997 m. Kaune buvo surengta ir jam dedikuota paroda akliesiems. 100-osioms gimimo metinėms išleistas jam skirtas meninis pašto vokas su užrašu Brailio raštu (dailininkas Viktoras Jasanauskas).
Katalikiškasis P. Daunio fondas išleido Valentino Toločkos parengtą knygą „Skleidęs šviesą tamsoje : Lietuvos kariuomenės kūrėjui-savanoriui, aklųjų organizatoriui Pranui Dauniui 100 metų : atsiminimai, straipsniai, laiškai, dokumentai“ (Vilnius, 2000) ir jos garsinį įrašą. Knyga išėjo ir Brailio raštu (Vilnius, 1999). Lietuvos aklųjų biblioteka išleido jo jubiliejui skirtos tarptautinės konferencijos medžiagą „Nacionalinės Brailio raštijos plėtra ir dabartis“ (Vilnius, 2000) bei Valentino V. ir Stasės Toločkų sudarytą bibliografinę rodyklę „Pranas Daunys“ (Vilnius, 2001).

• 1992 03 05 buvo įkurtas Prano Daunio vardo fondas akliesiems remti. 1993 m. vasarą visuotinio narių susirinkimo sprendimu jis tapo katalikiškuoju Prano Daunio fondu (KPDF). 1994 m. KPDF tapo tarptautinės katalikiškų organizacijų federacijos (FIDACA) nariu.
• 1996 06 12 ant daugiabučio Savanorių pr. 204A, kur įsikūręs Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Kauno padalinys, buvo atidengta memorialinė lenta: „Šioje vietoje savo name 1924–1962 metais gyveno Pranas Daunys. Lietuvos kariuomenės savanoris, aklųjų ir kurčiųjų švietimo organizatorius, kanklininkas, rašytojas“. Namo rekonstrukcijos 2018 m. metu lenta laikinai nuimta. 2024 03 19 pritvirtinta senoji ir nauja atminimo lenta (atitinkanti universalaus dizaino principus): „Šioje vietoje savo name 1924–1962 metais gyveno Pranas Daunys, Lietuvos kariuomenės savanoris, aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininkas, kanklininkas, rašytojas“.
• 2010 09 16 Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (Taikos pr. 6A) pavadintas Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru, nuo 2016 06 14 – Kauno Prano Daunio ugdymo centru. 2014 06 05 greta centro esančiame skvere Pranui Dauniui atidengtas paminklas (skulptorius Jonas Gencevičius, architektas Laimis Kaziukonis). Liedamas bronzą, skulptorius paslėpė nedidelį Brailio rašto tekstą, kurį galima perskaityti liečiant skulptūrą. Greta jo įrengta kompozicija iš granitinių plokščių, lauko riedulių, simbolizuojanti Brailio raštą ir kurioje išdėlioti žodžiai „Nešęs šviesą tamsoje“, taip pat – informacinė lentelė: „Pranas Daunys (1900–1962) Lietuvos kariuomenės savanoris, aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininkas mūsų šalyje, lietuviškosios Brailio rašto abėcėlės sudarytojas, rašytojas. Už nuopelnus Lietuvos valstybei P. Daunys 1928 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais“. Pastatymo iniciatorius – Katalikiškasis Prano Daunio fondas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Tylioji gyvenimo pusė / Alvydas Valenta // Katalikų pasaulis. – 1996, Nr. 3, p. 10–11.
2. Šventė, skirta Pranui Dauniui / Juozas Valentukevičius. – Iliustr. // Mūsų žodis. – 1996, Nr. 7, p. 3.
3. Pirmą kartą Lietuvoje eksponatus galima (ir reikia) liesti / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 1997, geg. 16, p. 1, 3.
4. Vokas su užrašu Brailio raštu / Andrius Vainoras. – Iliustr. // Mūsų žodis. – 2000, Nr. 8, p. 9.
5. Daunys Pranas : puskarininkis, 1 pėstininkų Gedimino pulkas : [Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, biografija] / Vilius Kavaliauskas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 13 pavad. // Lietuvos karžygiai / Vilius Kavaliauskas. – T. 1, A–D. – 2008, p. 645–650.
6. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 09 16 sprendimas Nr. T-522.
7. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2010, rugs. 25, p. 8.
8. Paminklas, kurį būtina paliesti / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, birž. 7, p. 3.
9. Prakalbinti akmenį : [pokalbis su aklųjų švietimo pradininko Prano Daunio skulptūros autoriumi] / Jonas Gencevičius ; [kalbino] Janina Vileikienė. – Taip pat : http://www.musuzodis.lt/mz/201407/str02.htm // Mūsų žodis. – 2014, Nr. 7, p. 5–7.
10. Katalikiškas Prano Daunio fondas. – Prieiga per internetą: http://www.kpdf.lt/apie_fonda.htm [2010 08 12]
11. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 06 14 sprendimas Nr. T-327.
12. Neregių Martynas Mažvydas – Pranas Daunys ir jo veikla / Skaidra Grabauskienė // Kauno istorijos metraštis. – T. 21. – 2023, p. 235–254.