[1891 04 13 Vilniuje – 1931 12 03 Kaune; palaidotas Žaliakalnio žydų kapinėse Radvilėnų pl., antkapis restauruotas 2000 m. pagal architektės Živilės Mačionienės projektą], dainininkas, lietuvių estrados pradininkas.

1929–1931 m. gyveno Kaune.

Pakviestas smuikininko D. Pomeranco, iš Rygos atvyko į Kauną. Buvo eruditas, turėjo teisininko išsilavinimą, mokėjo daug kalbų. Gana greitai išmoko ir lietuvių kalbą. Dainavo „Versalio“, „Metropolio“ restoranuose bei „Konrado“ kavinėje. Dainoms žodžius rašė pats ir juos pritaikydavo populiarioms, madingoms to meto melodijoms. Užsienietiškiems šlageriams kūrė ir atliko gyvas, šmaikščias ir aktualias, iš gyvenimo paimtas miniatiūras: „Su armonika į Braziliją“, „Gegužinė“ bei monologus „Kaip mes su Jonu operą žiūrėjom“, „Amerikos lietuvių priėmimas Kumpiškiuose“ ir kt.
Savo kūryba pelnė didelį pasisekimą ir greitai tapo Kauno estrados legenda. Iš kitų atlikėjų išsiskyrė elegantiška laikysena, žaižaruojančiu humoru, scenine kultūra bei mokėjimu pavergti publiką. Jis buvo vieno artisto teatro pradininkas Lietuvoje ir vadintas „žmogumi, kuris linksmina Kauną“.
Kipro Petrausko paskatintas Berlyne ir Londone įrašė savo kūrybos dainas. Tai buvo 16 plokštelių, tapusių estradinės muzikos klasika ir iki šiol išlieka populiarios. D. Dolskio įrašai turėjo didžiulį pasisekimą, tačiau Kauno radiofonas jų netransliavo. Nežiūrint to, dainos „Palangos jūroj“, „Kariškas vaizdelis“, „Lietuvaitė“ ir kt. gerai žinomos iki šiol.
2003 m. netoli Kauno autobusų stoties (Vytauto pr. 22) ketinta atidaryti D. Dolskio barą, kur turėjo skambėti estrados grando originalūs ir kt. perdainuoti šlageriai.
2007 m. įrašų studija „Bomba“ išleido kompaktinį diską „Danielius Dolskis – 1929–1931 metų įrašai“.

• 2007 11 11 Laisvės alėjoje, prieš buvusį „Metropolio“ restoraną (Laisvės al. 68), Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA lėšomis ir dainuojamosios poezijos pradininko Vytauto Kernagio iniciatyva, atidengta natūralaus dydžio Danieliaus Dolskio skulptūra (skulptorius Romas Kvintas).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Netekom lietuviško jumoro pionieriaus / V. Radzevičius. – Iliustr. // Sekmadienis. – 1931, gruod. 6, p. 2.
2. Verslui tarnauja ir sentimentai : D. Dolskio atminimas įamžintas naujame bare / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, vas. 13, p. 1, 2.
3. Legendiniai mažosios scenos artistai [D. Dolskis]: tarpukario Lietuva, Kaunas / Rūta Skudienė. – Iliustr. // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. – [Vilnius], 2005. – P. 108–111.
4. Danieliaus Dolskio žvaigždė / Rasa Tornau. – Portr., iliustr. // Istorijos. – 2006, Nr. 3, p. 68–71.
5. Skulptūra D. Dolskiui / Raimonda Mikalčiūtė. – Iliustr. // 15 min. – 2007, lapkr. 7, p. 4.
6. Į alėją sugrįžo Dolskis / Gediminas Stanišauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, lapkr. 12, p. 1, 4.
7. Akmenėliai ant D. Dolskio kapo / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, gruod. 4, p. 4.
8. Prie D. Dolskio kojų – plokštelės / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, gruod. 6, p. 24.
9. Kabaretas „Tarp girnų“ – sustabarėjusio laiko žiežirba / [užrašė] Rūta Oginskaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2007, gruod. 11, priedas „Mūzų malūnas“, p. 1, 3.
10. Danielius Dolskis. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 27.
11. Paminklai Laisvės alėjoje: geri norai ar tik politikų užgaidos? / Vėjūnė Inytė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2020, bal. 18, p. 1–2.
12. Danieliaus Dolskio detektyvas / Gerda Prancūzevičienė. – Iliustr. // Žmonės. Legendos. – 2021, Nr. 5, p. 46–53.