[1890 01 25 Pageležiuose (Ukmergės r.) – 1988 10 18 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas.

1919–1988 m. gyveno Kaune.

1919–1923 m. dirbo Valstybės muziejuje. 1920 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvių meno draugiją ir buvo jos narys. 1924–1936 m. dirbo M. K. Čiurlionio galerijos vedėju. 1936–1944 m. – Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, 1944–1949 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. 1925–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė meno istoriją, tautodailę, muziejininkystę. 1930 m. buvo vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų.
Per 1941–1945 m. karą rūpinosi muziejaus vertybių išsaugojimu. 1949 m. iš muziejaus direktoriaus pareigų buvo atleistas, nors 1955–1957 m. jam vėl trumpai leista dirbti muziejuje, ruošiant Lietuvos liaudies meno albumus.
Svarbiausi P. Galaunės veikalai: „Lietuvių kryžiai“, „Ex-librisas Lietuvoje“ (1926), albumas „Lietuvių liaudies menas“ (6 kn., 1956–1968), M. K. Čiurlionio, M. Bulakos, A. Galdiko kūrinių katalogai.
Už nuopelnus P. Galaunė buvo apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono (1930), Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1931), Latvijos Trijų Žvaigždžių (1932) bei Švedijos karaliaus Vazos 3-ojo laipsnio (1938) ordinais. 1970 m. už albumų seriją „Lietuvių liaudies menas” apdovanotas LSSR valstybine premija.
1961 m. skulptorius Vladas Žuklys iš ąžuolo išskaptavo biustą „Prof. P. Galaunė“, o 1972 m. Juozas Kėdainis atliejo bronzinį medalį „Paulius Galaunė“. Lietuvos kino studijoje apie jį buvo sukurtas dokumentinis filmas „Paulius Galaunė” (režisierius Stasys Dargis). 1990 m. 100-ųjų gimimo metinių proga buvo paskelbtas konkursas P. Galaunės atminimo medaliui sukurti. I-oji vieta atiteko skulptoriui Petrui Gintalui. Pagal jo projektą Kauno dailės bendrovei „Medalis” buvo užsakyta pagaminti 1000 medalių, kurie išdalinti šventinių renginių metu. Zita Žemaitytė parašė monografiją „Paulius Galaunė“ (Vilnius, 1988).

• 1924 04 11 Meno mokyklos direktoriui mokiniai įteikė marmurinę atminimo lentą su užrašu „Lietuvos / Meno Mokyklos Įsteigėjui / ir jos pirmajam Direktoriui / Justinui Vienožinskiui / Už pakeltą triūsą šį rūmą statant, / taip – pat / pirmajai Mokytojų tarybai / P. Čiurlioniui, V. Didžiokui, A. Galdikui, / P. Galaunei, P. Kalpokui, J. Šileikai, / K. Škleriui ir Ign. Šlapeliui. / Už nenuilstamą darbą sunkiose aplinkybėse / Mokyklai besikuriant / tariame širdingą ačiu. / Meno Mokyklos Klausytojai. / Kaunas / MCMXXIV / Balandžio II d.“, kuri ir dabar puošia Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto 2-ajame aukšte esančios salės sieną.
• 1976 m. Lietuvos kultūros ministerija įsteigė Respublikinę Pauliaus Galaunės vardo premiją, skirtą geriausiems Lietuvos tautodailininkams.
• 1990 01 25, ant 1932 m. pagal Arno Funko projektą pastatyto jo namo Vydūno al. 2, atidengta memorialinė lenta (skulptorius Stasys Žirgulis): „Šiame name 1932–1972 m. gyveno dailėtyrininkas, muziejininkas, pedagogas Paulius Galaunė, 1932–1962 m. operos solistė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė“. 1996 12 14 name atidarytas memorialinis muziejus – Adelės ir Pauliaus Galaunių namai.
• 1993 m. Birutėje jo vardu pavadinta gatvė.
• 2000 11 23 Kauno ekslibrisininkų klubui suteiktas lietuvių ekslibriso patriarcho Pauliaus Galaunės vardas.
• 2012 02 15 senamiestyje, ant pastato T. Daugirdo g. 4, atidengta grupinė memorialinė lenta (skulptorius Vytautas Narutis): „Čia gyveno žymūs lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai Jonas Garalevičius, Paulius Galaunė, Vladas Putvinskis, Juozas Tallat-Kelpša“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. K. B. Lietuvos Meno Mokyklos iškilmės // Lietuva. – 1924, bal. 14, p. 5.
2. KPTA atminimo įamžinimo paminklų sąrašas.
3. Kauno miesto LDT VK 1990 m. potvarkis.
4. Paulius Galaunė: talentas, atiduotas tautai // Lietuvos rytas. – 1990, saus. 25, p. 2.
5. Praeitis – tikrasis kelio rodytojas / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1990, saus. 25, p. 3.
6. Paminėta Pauliaus Galaunės 100 metų sukaktis / Kazimiera Galaunienė // Muziejai ir paminklai. – Nr. 9 (1991), p. 168–173.
7. Kauno miesto mero 1993 06 18 potvarkis Nr. 615.
8. Namas Ąžuolyne vėl sušvinta kultūrine ir žmogiškąja šviesa / Rūta Kanopkaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruod. 16, p. 1, 2.
9. Adelės ir Pauliaus Galaunių namai: ekspozicijos vadovas. – Kaunas, 1996. – 48 p. – Santr. anglų kalba.
10. Ekslibrisai primena „Baltijos kelią“ / Romualdas Jurelionis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, bal. 8, p. 15.
11. Nuo P. Galaunės iki A. Čapskytės / Romualdas Jurelionis // Laikinoji sostinė. – 2000, gruod. 19, p. 12.
12. P. Galaunės g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 55–56.
13. A. ir P. Galaunių namų istorija [Kaunas] / Vaida Sirvydaitė Rakutienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos muziejų rinkiniai. – Nr. 4 (2005), Muziejai istoriniuose pastatuose = Museums in historical buildings : VIII mokslinė konferencija / sudarytojas Romutis Navardauskas Palaima. – 2005, p. 57–63.
14. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 11 04 įsakymas Nr. A-4136.
15. Lietuvos valstybininkui Stasiui Šilingui atminti / Rasa Duobaitė-Bumbulienė. – Iliustr. // Tremtinys. – 2012, vas. 24, p. 4.
16. Galaunių namas = The Galaunė family house = Wohnhaus der Familie Galaunė : 1932 : Vydūno al. 2, Kaunas / Marija Drėmaitė. – Iliustr., projekt. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis. – Bibliografija p. 218–220. – Turinys: Dubeneckio projektas 1930 (neįgyvendintas) ; Funko projektas 1932 // Arno funkcionalizmas / Marija Drėmaitė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022. – P. 42–53.
17. A. ir P. Galaunių namai-muziejus. – Prieiga per internetą: https://ciurlionis.lt/veiklos/padaliniai/a-ir-p-galauniu-namai-muziejus/ [2022 06 14]
18. Fotografijų ciklas Susitikimai. Dailėtyrininkas Paulius Galaunė „Kultūros barų“ redakcijoje. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-20000002615310 [2023 02 09]
19. Galaunių namų interjeras / Atspindžiai. Paveldo kolekcija. – Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000153410/tarpukario-kaune-gimusiame-modernistines-architekturos-statinyje-iki-siandien-islikes-autentiskas-galauniu-namu-interjeras?time_start=932 [2024 04 05]