[1910 10 08 Šukioniuose (Pakruojo r.) – 1947 02 26 Vilniuje], kariškis-juristas, Lietuvių tautinės tarybos (LTT) įkūrėjas ir vadas.

1929–1943 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1929–1931 m. mokėsi Karo mokykloje. 1934 m. perėjo tarnauti į DLK Algirdo 2-ąjį pėstininkų pulką Kaune ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisių fakultetą. 1938 m. jį baigė teisininko diplomu, buvo pakeltas kapitonu ir nukreiptas darbui į kariuomenės teismą. Taip pat paskirtas lektoriumi į Pirmojo Lietuvos prezidento vardo Karo mokyklą Kaune. J. Noreika redagavo žurnalą „Kariūnas“, bendradarbiavo leidiniuose „Kardas“, „Karys“, „Lietuvos aidas“.
Okupavus Lietuvą, 1940 10 28 išleistas į atsargą iš karto perėjo į antitarybinės rezistencinės kovos pogrindį. 1941 06 23 paskelbė per radiją, kad sudaryta Laikinoji vyriausybė. Liepos mėn. įsteigė slaptą organizaciją „Žemaičių legionas“. Pogrindyje vadovavo Lietuvių frontui. 1943 03 17 ne pirmą kartą buvo suimtas ir atvežtas į gestapo būstinę Kaune. Iš čia kartu su kitais 45 Lietuvos inteligentais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.
1945 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo Lietuvos mokslų akademijos juriskonsultu, bandė suvienyti pasipriešinimą sovietinei valdžiai. Įkūrė Lietuvių tautinę tarybą (LTT) ir pasiskelbė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu Generolu Vėtra. 1947 m. kovo mėnesį buvo suimtas, sušaudytas Vilniuje ir užkastas masinėje Tuskulėnų kapavietėje. 2004 11 02 J. Noreikos palaikai palaidoti Tuskulėnų rimties parke įrengtame kolumbariume.
1997 m. Vasario 16-osios proga, 50 metų po mirties, kpt. Jonas Noreika apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (ordinas įteiktas dukrai Daliai, atvykusiai iš JAV).
Viktoras Ašmenskas išleido knygą „Generolas Vėtra“ (Kaunas, 1998). 2022 m. išleista Silvijos Foti „Vėtra Lietaus šalyje : Jono Noreikos anūkės pasakojimas : [beletrizuoti atsiminimai]“ ([Vilnius]).

• 1996 m. miestui prijungus dalį Kauno r. teritorijos, viena gatvė Aleksoto mikrorajone, Narsiečiuose, pavadinta Generolo Vėtros vardu.
• 1997 04 04 Aukštojoje Panemunėje (Vaidoto g. 209) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė): „Čia buvusioje Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykloje 1934–1939 m. dėstė kapitonas Jonas Noreika – generolas Vėtra, vienas iš Lietuvos rezistencijos vadų. 1946 m. lapkričio 22 d. bolševikų nuteistas mirties bausme ir nužudytas“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo paminklų sąrašas.
2. Kauno miesto mero 1996 01 09 nutarimas Nr. 42.
3. Kauno miesto mero 1996 05 08 potvarkis Nr. 320.
4. Atidengta memorialinė lenta. – Iliustr. // Kauno žinios – 1997, bal. 9, p. 1.
5. Nėra aukos, kuri būtų per didelė Tėvynei / Angelė Buškevičienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1997, bal. 11, p. 5–6.
6. Kapitonas Jonas Noreika – Generolas „Vėtra“, 1910–1947 / [tekstas Damijono Riaukos]. – [Kaunas : s.n., 1997]. – 1 sulankst. lap.
7. Kauno miesto valdybos 2000 02 15 sprendimas Nr. 158.
8. Generolo Vėtros g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 57–58.
9. Noreika Jonas. – Iliustr., portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 5. – 2005, p. 342–343.
10. Kpt. Jonas Noreika // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – P. 398–399.
11. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 128.
12. Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos / Alfredas Rukšėnas. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2016, [t.] 1(39). – 2016, p. 39–63.
13. Įstrigęs tarp dviejų mitų / Jurga Čekatauskaitė. – Iliustr. // Žmonės. Legendos. – 2022, Nr. 2, p. 62–67.