[1898 03 26 Obelinės k. (Marijampolės sav. t.) – 1941 10 16 sušaudytas Maskvoje; 2008 04 12 Marijampolės savanorių kapinėse atidengtas jo kenotafas], lakūnas, aviacijos konstruktorius, Lietuvos karo aviacijos viršininkas, brigados generolas.

1919–1941 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1919 m. baigė Karo aviacijos mokyklą Kaune ir gavo inžinerijos leitenanto laipsnį. 1922 m. baigė aukštojo pilotažo kursus, įgydamas karo lakūno vardą. 1923 m. pakeltas į vyr. leitenantus. 1924–1940 m. sukonstravo ir Karo aviacijos dirbtuvėse pastatė 9 tipų ANBO lėktuvus: sportinius, mokomuosius, žvalgybinius, bombonešius.
1928 m., įgijęs aviacijos ir mechanikos konstrukcijų inžinieriaus diplomą Paryžiuje, paskirtas Lietuvos karo aviacijos štabo viršininku. 1933 m. atliko pirmąjį skrydį žvalgybiniu lėktuvu ANBO-IV, o 1934 06 25–07 19 vadovavo 3-jų šių lėktuvų eskadrilės skrydžiui aplink Europą. Grįžęs iš kelionės, paskirtas Karo aviacijos viršininku. 1937 m. jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1939 m. serijinei gamybai paleistas A. Gustaičio sukurtas ir išbandytas lengvasis bombonešis ANBO-VIII, laikomas to meto vienu geriausiu tokio tipo lėktuvų pasaulyje.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, paskirtas Likvidacinės komisijos pirmininku ir pasirašius likvidavimo aktą, iš kariuomenės paleistas. Kurį laiką dėstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakultete.
1941 03 06 bandant pereiti valstybės sieną, prie Šeštokų suimtas Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) ir uždarytas į Kauno kalėjimą. Vėliau išvežtas į Maskvą. 1941 10 16 sušaudytas Butyrkų kalėjime.
Apdovanotas „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932), II rūšies Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1927), Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio (1939) ir 4-ojo laipsnio (1930) ordinais, DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1934), Šaulių žvaigždės ordinu, Italijos Karūnos 3-iojo laipsnio ordinu (1934), Prancūzijos Garbės legiono 4-ojo laipsnio ordinu (1934) ir kt.
100-mečio jubiliejui Lietuvos televizijoje režisierius Bronius Talačka sukūrė dokumentinį filmą „ANBO“. Tėviškėje pastatytas simbolinis paminklas. 1998 03 26 Lietuvos paštas į apyvartą išleido du pašto ženklus (dailininkas Gediminas Pempė) ir voką (dailininkas Antanas R. Šakalys). 2010 03 26 įsteigtas Antano Gustaičio medalis (pagal Gyčio Ramoškos projektą), skirtas pagerbti didžiojo Lietuvos aviatoriaus atminimą ir pažymėti asmenis, nusipelniusius ugdant Lietuvos aviaciją.
Algirdas Gamziukas parašė knygą „Antanas Norėjo Būti Ore“ (Vilnius, 1997). 2018 m. publikuotas leidinys „Brg. gen. inž. Antanas Gustaitis : lietuviškų lėktuvų ANBO kūrėjas“ (Vilnius).

• 1990 12 01 ant namo Lakūnų pl. 44 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1925–1927 m. gyveno lakūnas Steponas Darius, 1928–1940 m. lakūnas aviakonstruktorius Antanas Gustaitis“.
• 1991 m. Aleksoto mikrorajone A. Gustaičio vardu pavadinta gatvė.
• 1998 m. J. Bakanausko g. 29E (dab. Europos pr. 21) atidengta memorialinė lenta (skulptorius Konstantinas Bogdanas): „Lietuvos karo aviacijos viršininkas, brig. generolas inž. Antanas Gustaitis, gimęs 1898 m., nužudytas soviet. okupantų 1941 m.“; „Šioje vietoje veikusiose 1923–1940 m. karo aviacijos dirbtuvėse vyko jo sukurtų lėktuvų „ANBO“ serijinė gamyba“.
• 2000 11 17 Aleksote atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale (Veiverių g. 132) atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas) su įrašu: „Brig. Gen. inž. Antanas Gustaitis 1898 III 26–1941 X 16 Karo lakūnas, Lietuvos karo aviacijos viršininkas 1934–40 m., lėktuvų „ANBO“ konstruktorius nužudytas sovietinių okupantų“.
• 2001 m. Karinių oro pajėgų štabo rūmų (Gedimino g. 25) reprezentacinė salė pavadinta brigados generolo A. Gustaičio vardu.
• 2006 m. birželio mėnesį, minint A. Gustaičio lėktuvų grandies skrydžio aplink Europą 72-asias metines, Aleksote įsikūrusiame Lietuvos aviacijos muziejuje (Veiverių g. 132) atidarytas A. Gustaičio atminimo kambarys. Ekspozicijoje saugomas ir skulptoriaus Juozo Šlivinsko 2005 m. sukurtas horeljefas „Antanas Gustaitis“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Kauno miesto valdybos 1991 10 22 potvarkis Nr. 255-v.
3. Lietuvoje paminėtas A. Gustaičio jubiliejus // Lietuvos rytas. – 1998, kovo 27, p. 6.
4. Vardas, telkiantis darbui / Gediminas Zemlickas. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 1998, bal. 7, p. 1–2.
5. Atminimas // Gyvenimas skrydžiui: skiriama lėktuvų konstruktoriaus, lakūno, Lietuvos karo aviacijos viršininko, brigados generolo Antano Gustaičio šimtosioms gimimo metinėms. – Vilnius, 1999. – P. 255.
6. A. Gustaičio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 69–70.
7. Simbolinis kapas lėktuvų kūrėjui / Dalia Byčienė. – Iliustr. // Respublika. – 2008, kovo 31, priedas „Gyvenimas“, p. 21.
8. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. T-185 „Dėl J. Bakanausko gatvės dalies pavadinimo pakeitimo“.
9. Antanas Gustaitis /1898–1941/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 160–161.
10. Linkime tvirtų kūrybinių sparnų… / Zigmas Tamakauskas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2010, spal. 8, p. 8.
11. A. Gustaičio medalis – už nuopelnus Lietuvos aviacijai / Gytis Ramoška. – Iliustr. // Draugas. – 2010, lapkr. 17, p. 10.
12. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 04 18 sprendimas Nr. T-22.
13. Lietuvos aviacijos muziejaus informacija [2021 05 12].
14. Karo lakūnų ir Karo aviacijos personalo gyvenamosios vietos Kaune 1919–1940 m. / Pijus Poškus ; fotografijos – Mindaugo Kavaliausko. – Iliustr. // Plieno sparnai. – Nr. 12 (2021), p. 96–112.
15. Nuotrauka, portretinė. Lietuvos kariuomenės Karo aviacijos viršininkas plk. Antanas Gustaitis. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/190000009111106?s_id=VVog9pI7d32UlauQ&s_ind=50&valuable_type=EKSPONATAS [2023 02 21]
16. Karo aviacijos dirbtuvių pastatų komplekso administracinis pastatas. – Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7020E8C1-9ECA-443A-BF4D-91DD7F2A9B41 [2023 07 14]