Hiksa Pranas [1897 05 23 Verkių dvare (dab. Vilniaus miesto dalis) – 1966 04 04 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], pirmasis karo lakūnas lietuvis, automobilininkas, inžinierius.

Hiksienė (Sollominaitė) Irena [1909 03 29 Kaune – 1996 05 11 Kaune; palaidota Petrašiūnų kapinėse], pedagogė.

1919–1923 m., 1928–1940 m., 1955–1966 m. P. Hiksa gyveno Kaune.
1909–1928 m., 1932–1940 m. 1955–1996 m. I. Hiksienė gyveno Kaune.

Studijavęs ir karinę tarnybą atlikęs Rusijoje, 1917 m. Pranas Hiksa baigė Anglijos Karališkųjų oro pajėgų aviacijos korpuso (angl. Royal Flying Corps) mokyklą ir įgijo aviacijos leitenanto laipsnį. Kilus revoliucijai Rusijoje, grįžo į Lietuvą.
1919 m. paskirtas į Lietuvos karo aviacijos I orlaivių kovos būrį lakūnu. Netrukus jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, tapo aviacijos mokomojo būrio viršininku, nuo 1920 04 16 – oro eskadrilės vadu, nuo 1922 06 03 – kapitonu. Jo mokiniai buvo J. Dobkevičius, A. Gustaitis, J. Mikėnas ir kt. 1922 m. išėjęs į atsargą, įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti mechanikos, bet trumpai pasimokęs, pradėjo dirbti „Ūkio banke“ įgaliotiniu „Maisto“ fabriko statybai, vėliau paskirtas gamybos direktoriumi. 1924–1928 m. dirbo „Maisto“ fabriko atstovu, eksporto-importo makleriu Čekoslovakijoje ir kt. Europos šalyse. 1928 m. Prahoje įgijo inžinieriaus specialybę. Čia buvo įkūręs ir savo firmą „P. Hiksa, Praha 2, Příčná 9“, atstovaujančią lietuviškam „Maistui“ Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Grįžęs dirbo Kauno „Metalo“ fabrike vyr. inžinieriumi. 1939 m. laikinai paskirtas karo aviacijos 1-ojo autobūrio vadu. Vėliau dirbo inžinieriumi.
1928–1940 m. buvo Lietuvos aeroklubo viceprezidentas ir Lietuvos automobilių klubo narys, 1931 m. ir 1932 m. – pirmųjų automobilių ralių „Aplink Lietuvą“ nugalėtojas ir Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įsteigtos taurės laimėtojas. 1933 m. ir 1935 m. kartu su žmona Irena dalyvavo tarptautinėse Monte Karlo ralio varžybose.
1932 m., po studijų Vienoje (Austrija), grįžusi Irena Hiksienė dirbo korespondente-vertėja vienoje Kauno kontoroje. Nuo 1955 m. dėstė rusų ir vokiečių kalbas 5-ojoje vidurinėje mokykloje, 1959–1964 m. – vokiečių kalbą Kauno medicinos institute (KMI).
Po P. Hiksos mirties našlė atrinko nuotraukas, mašinėle perrašė jo rusiškai rašytus atsiminimus, o dukra Rita Šniukienė išvertė į lietuvių kalbą. Šeimos rūpesčiu išleista knyga „Gyvenimas kaip skrydis“ : dokumentinis, iliustruotas dviejų pasaulinių karų ir pokarių, kuriuos pragyveno autorius, aprašymas. Asmenys, vietovės ir įvykiai tikri“ (Vilnius, 1996). Knygos aštuonis egzempliorius pasidalino keturios dukros ir vaikaičiai, dvi knygos padovanotos aviacijos muziejui ir Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai. Šios knygos pagrindu 2014 m. išleista „Gyvenimas kaip skrydis : karo lakūno, inžinieriaus ir automobilininko atsiminimai“ (Vilnius).
1999 m. Prano Hiksos atminimui sukurtas portretinis pašto vokas (dailininkas Gediminas Karpavičius).

• 2000 11 17 Aleksote, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome (Veiverių g. 132) atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale (architektas Algimantas Mikėnas) atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Av. kpt. Pranas Hiksa 1897 V 10–1966 IV 4 Pirmasis Lietuvos karo lakūnas – lietuvis nepriklausomybės kovų dalyvis“.
• 2012 03 12, P. Hiksos 115-ųjų gimimo metinių ir atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-ečio proga, ant namo K. Donelaičio g. 5 atidengta memorialinė lenta (autorius Balys Gudas): „Šiame name nuo 1955 m. gyveno pirmasis lietuvis karo lakūnas Pranas Hiksa (1897–1966) ir jo žmona pedagogė Irena Hiksienė (1909–1996)“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. P. Hiksa : gyvenimo pojūtis ant ratų ir sparnų // Laikinoji sostinė. – 1997, geg. 9, p. 3.
2. Memorialas Lietuvos karo aviacijai ir jos pradininkams / Stasys Ignatavičius. – Iliustr. // Trimitas. – 2000, Nr. 12, p. 27.
3. Įamžinti Lietuvos aviatorių vardai / Jolanta Kažemėkaitytė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, lapkr. 18, p. 3.
4. Hiksa Pranas. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 3. – 2003, p. 263–264.
5. Pirmasis Lietuvos karo lakūnas – Zubovų augintinis / Leopoldas Rozga. – Iliustr. // Vienybė. – 2008, kovo 15, p. 4.
6. Prikelti namą antrajam gyvenimui / Vaida Milkova. – Nuotr. // Kauno diena. – 2009, birž. 27, p. 38.
7. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 03 05 įsakymas Nr. A-818.
8. Įamžino lakūną ir autolenktynininką / Danutė Marcinkevičienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 2012, geg. 4, p. 7.
9. Gyvenimas kaip skrydis : karo lakūno, inžinieriaus ir automobilininko atsiminimai / Pranas Hiksa. – Vilnius : Kriventa, 2014. – 327, [1] p.
10. Nuo rato iki greičio rekordų. – Vilnius, 2015. – Kn. 4 : Lietuvos automobilių sporto istorija. – P. 101.
11. 24 Prano Hiksos sąsiuviniai / Julija Račiūnaitė. – Iliustr. – Rec. leid.: Gyvenimas kaip skrydis / Pranas Hiksa. Vilnius : Kriventa, 2014 // Kaunas pilnas kultūros. – 2018, Nr. 8 (rugpjūtis), p. 30–35.
12. Karo lakūnų ir Karo aviacijos personalo gyvenamosios vietos Kaune 1919–1940 m. / Pijus Poškus ; fotografijos – Mindaugo Kavaliausko. – Iliustr. // Plieno sparnai. – Nr. 12 (2021), p. 96–112.