[1810 08 15 Bambaluose (Šilalės r.) – 1881 07 17 Milvyduose (Šiaulių r.)], liaudies švietėjas, kalendorių leidėjas, mokslininkas ir literatas.

[1846–1847 m.] ir 1864 10 20–1866 05 01 gyveno Kaune.

1841 m. įsigijo namų mokytojo teises, 1847 m. birželio mėnesį Kauno gimnazijos pedagogų taryboje išlaikė privalomus egzaminus miesto mokytojo teisėms gauti. Siekdamas aukštesnio išsilavinimo, mokėsi savarankiškai. Mokytojavo Kauno gubernijos dvaruose.
1846 m. išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių „Metu skajtlus ukiniszkas ant metų Wieszpaties 1846“. Uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, pakviestas dirbti lietuviškų raštų transkribavimo rusiškais rašmenimis komisijoje.
1864 m. spalio mėnesį atvyko į Kauną. 1865-ųjų kalendorių teko rengti tuoj pat. Be kalendoriaus L. Ivinskis kartu su S. Mikuckiu ruošė spaudai mokyklinį elementorių, pirmą lietuvišką knygą, išspausdintą kirilica. Per pusantrų darbo metų komisijoje jis parengė 1865-ųjų, 1866-ųjų ir 1867-ųjų metų kalendorius rusiškais rašmenimis (taip vadinama „graždanka“). Valdžia jo darbu nebuvo patenkinta, todėl 1866 04 01 L. Ivinskis atsistatydino ir buvo skubiai išleistas į pensiją, neatsiskaičius už darbą Kaune.
1846–1867 m. išleido 20 kalendorių. Juose teikė gamtos mokslo, medicinos, sodininkystės žinių, praktiškų patarimų valstiečiams. 1881 m. baigė rašyti veikalą „Gydymai žmogaus ir gyvulių paprastų ligų“. Paliko mokslinį veikalą „Prigimtumenė“, įvairių augalų piešinius su aprašais, nebaigtų žodynų ir kitų veikalų. Nuo 1849 m. kalendoriuose pradėjo spausdinti tautosakos ir kitus literatūros kūrinius. Iš dalies kalendoriai atstojo to meto periodinę spaudą.
1988 m. Vilniuje išleista Danutės Petkevičiūtės monografija „Laurynas Ivinskis“, 1995 m. – L. Ivinskio raštai (Vilnius) ir „Žemaičių ir Lietuvos švietėjas : Lauryno Ivinskio gimimo 185-osioms metinėms : bibliografinė rodyklė“ (Šiauliai), 2008 m. – Vytauto Kirkučio „Tekančio laiko įrašai“ (Vilnius), 2012 m. – „Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas : [straipsnių rinkinys] : Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms“ (Vilnius). 2000 m. Albina Auksoriūtė parengė disertaciją „Lauryno Ivinskio terminologijos darbai“.

• 1924 m. Aukštuosiuose Šančiuose L. Ivinskio vardu pavadinta gatvė. Vienai Kulautuvos (Kauno r.) gatvių taip pat suteiktas L. Ivinskio vardas.
• 1990 m. buvo įsteigta kasmetinė 1000 Lt Lauryno Ivinskio premija, teikiama geriausio metų kalendoriaus sudarytojui.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto valdybos posėdžio 1924 01 17 nutarimas Nr. 118.
2. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 218, ap. 1, b. 461, lap. 129.
3. L. Ivinskio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 72–73.
4. Laurynas Ivinskis /1810–1881/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 78–79.
5. Laurynas Ivinskis : [biobibliografija] / Loreta Pakalniškienė // Tarp knygų. – 2010, Nr. 7/8 (liepa/rugpjūtis), p. 24–30.
6. Laurynas Ivinskis : dviejų šimtų metų sukakčiai (1810.VIII.15–1881.VII.29) / Lilija Kudirkienė. – Portr. // Tautosakos darbai. – [T.] 39, Kūrybingumas ir kartotė = Creativity and repetition / parengė Giedrė Šmitienė. – 2010, p. 249–251.
7. Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas : [straipsnių rinkinys] : Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms / [sudarė Albina Auksoriūtė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012. – 327, [1] p.
8. Laurynas Ivinskis – lietuviško kalendoriaus tėvas / parengta pagal Tomo Dirgėlos publikaciją. – Iliustr. – Rubrika: 2019-ieji – Žemaitijos metai // Mūsų žodis. – 2019, liep. 19, p. 4.