[1892 08 23 Jelgavoje (Latvija) – 1960 07 28 Vilniuje], teisininkas, istorikas, profesorius, akademikas.

1919–1941 m. gyveno Kaune.

1919–1921 m. dirbo Teisingumo ministerijos raštų-archyvų tvarkytoju: vertė į lietuvių kalbą įstatymus ir kitus teisės aktus, tyrinėjo Lietuvos istoriją. Sudarė lietuviškų teisinių terminų žodynėlį, redagavo leidinį „Laikinosios vyriausybės žinios“. 1919–1920 m. rūpinosi Lietuvos archyvų organizavimu bei knygų ir archyvinės medžiagos iš Lietuvos dvarų pargabenimu į Kauną.
1921–1925 m. pirmininkavo Archeologijos komisijai. Rengė kultūros paminklų apsaugos įstatymus, rūpinosi jų įgyvendinimu. Kaune, Žemuosiuose Petrašiūnuose, surado vieną pirmųjų akmens amžiaus stovyklų. Nuo 1923 m. redagavo žurnalą „Mūsų senovė“. 1922–1939 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėju.
1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. 1929 m. drauge su kitais įsteigė Lietuvos istorikų draugiją, kuri leido tęstinį leidinį „Praeitis“.
1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisių fakultetą. 1934 m. – neetatinis universiteto lektorius, 1935–1940 m. – VDU profesorius. Humanitarinių mokslų fakultete dėstė rusiškąją Lietuvos paleografiją, diplomatiką ir istoriją.
Laisvalaikiu rinko ir aprašinėjo Kauno apylinkių augalus. Sudarytą herbariumą perdavė Kauno botanikos sodui.
1938–1940 m. – Valstybės tarybos narys, dirbo kodifikavimo ir arbitražo darbą. 1940 m. gavo daktaro laipsnį ir tapo Centrinio valstybinio archyvo Pažaislyje vedėju. 1941 04 01 paskirtas Kauno universiteto (KU) Valstybės ir teisės istorijos katedros profesoriumi. 1941 04 25–1944 05 15 vadovavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Istorijos institutui.
Pasitraukus vokiečių kariuomenei, persikėlė gyventi į Vilnių. 1956 m. tapo akademiku.
Gyvendamas Kaune parašė: „XVI amžiaus belaisviai kaimynai Lietuvoje“, „Apie vergus Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje XVI amžiaus pradžioje“ (1930), pirmąją istorinių šaltinių publikaciją „XVI a. Lietuvos inventoriai“ (1934), „Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje“ (D. 1, 1941). Rinko medžiagą apie M. Daukšą, M. Mažvydą, J. Zablockį, S. Rapalionį, A. Kulvietį, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) didikus.
Savo brolį tapytoja Julija Petkevičienė įamžino portrete apie 1954–1959 m. Pašto serijoje „Vilniaus universitetui 400 metų“ išleistas vokas „Prof. Konstantinas Jablonskis 1892–1960“.
Vladas Žukas parengė „Prof. K. Jablonskio bibliografiją“ (Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai, t. 4, 1965), Vytautas Merkys parašė knygą mokiniams „Konstantinas Jablonskis“ (Kaunas, 1991). Lietuvos istorijos institutas išleido Edmundo Rimšos sudarytą straipsnių rinkinį „Konstantinas Jablonskis ir istorija“ (Vilnius, 2005).

• 1978 m. ant namo Parodos g. 11 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1931–1941 m. gyveno istorikas, teisininkas, LTSR Mokslų Akademijos akademikas, profesorius Konstantinas Jablonskis“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Šviesi asmenybė / P. Juozapavičius. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1972, rugpj. 20, p. 6.
2. Kauno miesto LDT VK 1977 07 20 sprendimas Nr. 368.
3. Konstantino Jablonskio rankraštinis palikimas : K. Jablonskio fondo apžvalga / Rimantas Jasas // Lietuvos istorijos metraštis. – 1988. – 1989, p. 197–206.
4. Konstantinas Jablonskis / Vytautas Merkys. – Kaunas : Šviesa, 1991. – 144 p., [8] iliustr. lap.
5. Dvi didelės aistros : 100-osioms prof. K. Jablonskio gimimo metinėms / Mindaugas Maksimaitis. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 8, p. 22–23.
6. Įžymaus kalbininko sūnus / Jonas Kirlys // Gimtinė. – 2001, rugpj. 1–31 (Nr. 8), p. 2.
7. Profesorius Konstantinas Jablonskis : [prisiminimai] / Vladas Žukas. – Nuotr. // Pažinti kultūros žmonės / Vladas Žukas. – [Kn. 1]. – [2002]. – P. [24]–39.
8. Akademiko Konstantino Jablonskio asmeninė biblioteka: bibliofilijos aspiracijos / Daiva Narbutienė. – Santr. angl. – Bibliogr.: 9 pavad. // Knygotyra. – T. 41 (2003). – 2003, p. 25–31.
9. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
10. „Konstantino Jablonskio portretas“, apie 1954–1959 = „Konstantinas Jablonskis’ portrait”, c. 1954–1959 : [tapyba : spalvota reprodukcija] / [Julija Petkevičienė]. – Gretut. tekstas liet., angl. // Acta Academiae Artium Vilnensis. – [T.] 68, Moteriškoji tapatybė ir dailė = Female identity and art : straipsnių rinkinys / sudarytoja Ramutė Rachlevičiūtė. – 2013. – P. 73.
11. Kauno gatvių istorija: Parodos gatvė (II) / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2023, saus. 20, priedas „Santaka“, p. 6–7.