[1880 10 23 Valiukiškyje (Kupiškio r., Panevėžio apskr.) – 1942 08 25 Sverdlovske (Rusija)], švietimo ministras, valstybės ir visuomenės veikėjas, gydytojas, pedagogas, vertėjas.

1920–1941 m. gyveno Kaune.

Steigiamojo ir I–III seimų (1920–1927 m.) narys (priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijoms).
Bendradarbiavo spaudoje: „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Šaltinis“, „Laisvė“, „Ūkininkas“, „Lietuvos mokykla“. Dažnai pasirašinėjo Kaz. Miškonio slapyvardžiu. Dirbo „Lietuvos aido“ ir oficiozo „Lietuva“ vyr. redaktoriumi.
Buvo Lietuvos banko revizijos komisijos narys. 1925 02 04–1926 06 15 ir 1939 11 21–1940 06 17 – švietimo ministras, 1931–1934 m. – Kauno miesto tarybos narys. 1927–1939 m. – „Aušros“ mergaičių gimnazijos (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija) direktorius ir lotynų kalbos mokytojas.
Parengė „Lotynų kalbos vadovėlį“ (1920), „Lotynų-lietuvių kalbų žodyną“ (1936) (šio darbo imtis paragino jo bičiulis Antanas Smetona), atsiminimus „S. Kalvarijoje vokiečių okupacijos metu (1914–1918)“ (1937). Išvertė D. Kotopčevskio „Urvinį žmogų“ (1905), J. Wagnerio „Iš gyvulių gyvenimo“ (1911) ir kt.
Su žmona Jadvyga savų vaikų nesusilaukė, bet globojo keturias mergaites.
1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, Nepriklausomybės 10-mečio medaliu, 1938 – Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu.
Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, kurį laiką nemokamai dirbo Vytauto Didžiojo universiteto ligoninėje.
1941 06 14 SSRS valdžios suimtas, ištremtas į Sverdlovsko sritį. 1942 06 27 Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti, po dviejų mėnesių sušaudytas.
1999 m. išleista vienos iš Jokantų globotinės Genovaitės Randienės parengta knygelė „Nutildytųjų šauksmas : atsiminimai apie tragišką Kazimiero Jokanto ir jo šeimos likimą“ (Kaunas).

• 2018 06 14 ant pastato E. Ožeškienės g. 20 atidengta atminimo lenta (skulptorius Leonas Adomkus): „Šiame name nuo 1933 m. iki 1941 m. birželio 14 d. gyveno Lietuvos Respublikos valstybės ir visuomenės veikėjas, gydytojas, pedagogas, vertėjas Kazimieras Jokantas, sovietų sušaudytas 1942 m. Sverdlovske“.
• 2018 12 05 Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio prieigose, greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos, atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Kazimieras Jokantas (skulptorius Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – architektas Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Turime naują Švietimo Ministerį Dr. K. Jokantą, didį pedagogą ir filologą. – Portr. // Mokslo dienos. – 1939, Nr. 11, p. 499.
2. 2005 m. siūloma įrengti memorialines lentas šiems asmenims : 2004 m. siūlomų įrengti atminimo lentų sąrašas. – Lent. // Kauno diena. – 2004, spal. 28, p. 19.
3. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 11 09 įsakymas Nr. A-4198.
4. Jokantas Kazimieras / Audronė Veilentienė. – Portr. – Bibliogr.: 4 pavad. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas / Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – P. 173–175.
5. Tarpukario ministro atminimas / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, birž. 20, p. 1–3.
6. Gedulo ir Vilties diena / Vladas Sungaila. – Iliustr. // Tremtinys. – 2018, birž. 22, p. 2, 4.
7. Tarpukario ministrų atminimas / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.
8. Švietimo ministras Kazys Jokantas (1880–1942). – Portr. // Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918–2018) / Ona Voverienė. – Vilnius : Trys žvaigždutės, 2018. – P. 142.