[1907 03 16 Ūdrijoje (Alytaus r.) – 1997 12 04 Vilniuje], dailininkas-grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražistas, pedagogas, profesorius, JAV nacionalinės akademijos narys.

1923–1944 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1923–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Tapybos jį mokė Adomas Varnas, grafikos – Adomas Galdikas. Po 1929 m. streiko mokykloje, turėjo ją palikti ir verstis atsitiktiniais darbais. 1931–1934 m. studijavo Paryžiuje.
1935–1940 m. dėstė grafiką ir medžio skulptūrą Kauno meno mokykloje. 1936–1941 m. dirbo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos konservatoriumi, vėliau – viršininku. 1936 m. buvo Pasaulinės parodos Paryžiuje Lietuvių sekcijos reikalų vedėjas, 1937 m. – Tarptautinės žiuri komisijos Kultūros sekcijos narys. 1937 m. pasaulinėje parodoje jo medžio raižiniai ir plakatai buvo apdovanoti Aukso medaliu, baldų projektai – Garbės diplomu.
Dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos ir „Ars“ grupės veikloje. 1936 m. įstojo į XXVII knygos mėgėjų draugiją. Sukūrė jai vinjetę, išraižė J. Tumo-Vaižganto, M. K. Čiurlionio ir kt. portretus. Dar besimokydamas iliustravo knygas, kūrė viršelius, nuliejo apie 400 akvarelių. Pirmasis iš Lietuvos dailininkų ėmėsi pasaulinės klasikos veikalų iliustravimo ir apipavidalinimo.
1939 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu, 1940 m. – pirmąja Taupomųjų valstybės kasų premija už K. Donelaičio „Metų“ (1938–1939) iliustracijas. 
Nuo 1941 m. buvo Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės instituto direktorius ir dėstytojas. 1943 m., vokiečių okupantams uždarius institutą, grįžo prie kūrybinio darbo, ėmėsi iliustruoti J. V. Gėtės romaną „Jaunojo Verterio kančios“.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1951 m. – į JAV.
Labiausiai pasireiškė kaip grafikas – kūrė knygoms iliustracijas, estampus, ekslibrisus, pašto ženklus, plakatus, taip pat skulptūras, interjerus, vitražus. Iš lietuvių dailininkų daugiausiai užsienyje yra dekoravęs bažnyčių. Surengė daugybę parodų, jo kūriniai saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose.
1993 m. apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.
Didžiąją dalį savo kūrybinio palikimo bei asmeninę biblioteką perdavė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui ir jo padaliniui – V. K. Jonyno galerijai Druskininkuose, kur menininkas praleido paskutiniąsias savo gyvenimo vasaras. Traukiantis iš Kauno, menininko šeimos name Krėvos g. liko daugybė jo kūrinių, latvių grafikos parodos eksponatų, vertingų 1937 m. Paryžiaus parodos dokumentų ir kūrinių, kurių likimas kol kas nežinomas.
100-ųjų gimimo metinių paminėjimui išleistas jam skirtas 1 Lt vertės pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė).
Apie jį išleista: Tomo Sakalausko knyga „Kelionė: dailininko Vytauto K. Jonyno gyvenimas“ (Vilnius, 1991), Rasos Andriušytės-Žukienės monografija „Akistatos. Dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas pasaulio meno keliuose“ (Vilnius, 2007).

• [2002 m.] Kauno centre ant namo Krėvos g. 11 pakabinta memorialinė lenta: „Šiame name 1938–1944 m. gyveno žymus lietuvių dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Vytautas Kazimieras Jonynas : (1907 03 06–1997 12 04). – Portr. // Portretai / Vytautas Maželis. – Vilnius : R. Alinskienė, 2006. – P. 63–64.
2. Vytautas Kazimieras Jonynas: „Kūrybos esmė – meilė kitam“ / Jolanta Matuzaitė. – Nuotr., iliustr. // Tarp knygų. – 2007, Nr. 2 (vasaris), p. 29–35.
3. Lietuvos pašto ženkluose išeivijos veikėjai : rašytojas B. Brazdžionis ir dailininkas V. K. Jonynas // Tėviškės žiburiai. – 2007, rugpj. 21, p. 9.
4. Akistatos : dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas pasaulio meno keliuose : monografija / Rasa Andriušytė-Žukienė. – Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2007. – P. 23–27, 39–63.
5. Vytautas Kazimieras Jonynas /1907–1997/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 178–179.