Krėvė Vincas, tikr. Mickevičius


[1882 10 19 Subartonyse (Varėnos r.) – 1954 07 07 Springfylde (JAV)], rašytojas, lietuvių literatūros klasikas, visuomenės veikėjas, profesorius, akademikas.

1920–1940 m. gyveno Kaune.

1920 m. grįžęs iš Baku, įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos sekretoriumi. Vadovavo Šaulių sąjungai. 1922–1940 m. profesoriavo Lietuvos universitete, 1925–1937 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
Redagavo tęstinius leidinius: „Tauta ir žodis“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“, „Skaitymai“ ir kt., dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje. Pastarajai vadovavo 1939–1940 m. Rinko liaudies kūrybą, ją publikavo, vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tautosakos komisijai.
Šalia kūrinių „Šarūnas“ (1911), „Žentas“ (1922), „Skirgaila“ (rusų k., 1922), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912), „Raganius“ (1939), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922), parengė tautosakos rinkinius – „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 t., 1934–1937 m.) ir kt. Buvo išleisti V. Krėvės „Raštai“ (10 t., 1921–1930). Nuo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos rašė Biblijos motyvais pagrįstą kūrinį „Dangaus ir žemės sūnūs“.
Suartėjo su antifašistiniais rašytojais, buvo žurnalo „Literatūra“ redaktorius, draugijos Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) kultūrai pažinti valdybos narys. 1940 m. ėjo ministro pirmininko pavaduotojo ir užsienio reikalų ministro pareigas marionetinėje Lietuvos vyriausybėje, tačiau įsitikinęs savo bejėgiškumu – atsistatydino. 1941 m. paskirtas Lietuvos mokslų akademijos pirmuoju prezidentu.
Nuo 1940 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1944 m. pasitraukė į Austriją, 1947 m. – į JAV.
Kaune buvo pastatytos jo dramos: „Skirgaila“ (1924), „Šarūnas“ (1929, 1979).
Apie jį išleistos knygos: Petrė Česnulevičiūtė „Vincas Krėvė“ (Kaunas, 1982), „Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje“ (Vilnius, 1983), Jonas Vėlyvis „Neleisk mūsų gundyti: Krėvės 1940 metų vasara“ (Vilnius, 2002), Andrius Baltuonė „Vincas Krėvė: gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2003), Albertas Zalatorius „Vincas Krėvė: nebaigta monografija“ (Vilnius, 2003), Mindaugas Tamošaitis „Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinė biografija : rašytojo tragedija politikoje“ (Vilnius, 2012).
1960 m. ir 1973 m. sukurti jo bareljefai (skulptorius Petras Aleksandravičius). 1983 m. pagamintas jam skirtas medalis (skulptorius Algirdas Bosas), 1985 m. sukurtas skulptūrinis portretas iš medžio (skulptorius Leonas Žuklys).

  • [1967 m.] Žaliakalnyje, ant rašytojo namo Vydūno al. 47 pakabinta atminimo lenta: „Šiame name 1926–1940 m. gyveno rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius“.
  • 1978 m. ant namo Vilniaus g. 29 atidengta memorialinė lenta su įrašu „Šiame name 1919–1924 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. 1920–1922 m. gyveno lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius“ dingo.
  • 1989 m. buvęs TSRS 50-mečio prospektas Dainavos mikrorajone pavadintas jo vardu.
  • 1997 12 18, minint rašytojo 115-ąsias gimimo metines, Lietuvos mokslų akademija įsteigė Vinco Krėvės literatūrinę premiją. Pirmuoju jos laureatu tapo Albertas Zalatorius.
  • [2002 m.] Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52) 322 auditorija buvo pavadinta Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardu.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno miesto LDT VK 1965 12 08 sprendimas Nr. 712.
  2. Pastarnokas J. Čia gimė „Raganius“. – Nuotr. // Vakarinės naujienos. – 1967, bal. 15, p. 4.
  3. Kauno miesto LDT VK 1977 07 20 sprendimas Nr. 368.
  4. Kauno miesto LDT VK 1989 10 25 sprendimas Nr. 402.
  5. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  6. V. Krėvės pr. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 89–91.
  7. Vytauto Didžiojo universiteto atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  8. Vydūno al. 47. – Prieiga per internetą: http://archimede.lt/kaunas/pastatas/1701 [2022 10 11]
  9. Intriguojantys Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo puslapiai. – Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/245-intriguojantys-vinco-kreves-mickeviciaus-gyvenimo-puslapiai [2022 10 19]
  10. Vinco Krėvės-Mickevičiaus fotografija. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/211465957?s_id=OrfhQmRHke7YoPdo&s_ind=2&valuable_type=EKSPONATAS [2023 03 27]