[1885 10 01 Balbieriškyje (Prienų r.) – 1970 12 04 Čikagoje (JAV); 2006 09 23 palaikai perlaidoti Kauno Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje], prelatas, visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas.

1919–1929 m. gyveno Kaune (išskyrus studijų metus Prancūzijoje).

Nuo 1919 m. pradžios dirbo prie Valstybės tarybos, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras. Jo įgyvendintos žemės ūkio reformos metu buvo išdalinta 418000 hektarų dvarų žemių. Gavę jų, daug Lietuvos savanorių, bežemių ir mažažemių valstiečių tapo savarankiškais ūkininkais.
M. Krupavičius buvo Steigiamojo, I, II ir III seimų narys ir vienas pirmųjų ateitininkų sąjūdžio kūrėjų. 1919–1923 m. ir 1926–1927 m. – Krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Popiežiaus Leono XII fondo įsteigėjas ir valdybos pirmininkas. Po 1926 m. valdžios perversmo atsidūrė opozicijoje.
1927–1929 m. studijavo Prancūzijoje.
Nuo 1930 m. buvo Garliavos vikaras, Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius, Veiverių bei Kalvarijos parapijų klebonas. 1948 m. suteiktas prelato titulas.
Redagavo leidinius: „Krikščionis demokratas“, „Laisvoji Lietuva“, „Tėvynės sargas“, bendradarbiavo daugelyje periodinių leidinių, parašė 25 knygas. Kaune išleista: „Žemės klausimas Lietuvoje“ (1919), „Į kovą už žemę ir laisvę“ (1920), „Liaudies tarnyboje“ bei „Kova už žemę ir ūkininką“ (abi 1928).
Protestuodamas prieš žydų naikinimą, Lietuvos žemių kolonizavimą ir turto nacionalizavimą, vokiečių okupacinei valdžiai įteikė du memorandumus. 1942 m.  suimtas, kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose, vėliau internuotas Vokietijoje. Amerikiečių išlaisvintas, pasiliko ten gyventi. 1945–1955 m. pirmininkavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK), vadovavusiam Lietuvos išlaisvinimo kovai užsienyje. 1950 m. iki gyvos galvos išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininku. 1957 m. persikėlė į JAV.
1963 m. VLIK’as jam suteikė Garbės nario vardą. 2006 02 16 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
1985 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dailininkas Antanas Rimantas Šakalys). M. Krupavičiaus 120-ųjų gimimo ir 35-ųjų mirties metinių paminėjimui Lietuvoje, 2005 m. susibūrusi iniciatyvinė asmenų grupė organizavo įvairius renginius. Sukurtas dokumentinis filmas „Prelatui Mykolui Krupavičiui – 120“ (autorius Dalius Ramanauskas), kuriame panaudota medžiaga iš prieš pat mirtį Čikagoje filmuotos vaizdajuostės „Šeši“. 2010 01 16 serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė). 2022 01 28 išleistame menininkės Romos Auškalnytės kurtame pašto ženklų bloke „Šimtmečių įvykiai“ užfiksuoti svarbūs 1922-ųjų metų Lietuvos įvykiai, tarp jų – pokyčius paskatinusi žemės reforma, kurios iniciatorius Mykolas Krupavičius vaizduojamas pašto ženkle.
JAV išėjo Petro Maldeikio knyga „Mykolas Krupavičius“ (Chicago, 1975) ir prisiminimų knyga „Valstybininkas politikos sūkuriuose, 1885–1970“ (Chicago, 1980). Vienuolė Ada Urbonaitė, remdamasi kunigo J. Šalčio surinkta medžiaga, 1977 m. sudarė ir mašinėle atspausdino knygą „Prelatas Mykolas Krupavičius: biografinė apybraiža“, kuri 1985 m. išėjo pogrindyje nedideliu tiražu (perleista 2001 m. ir 2006 m.). Išleista jubiliejinės konferencijos Prienuose medžiaga „Jo širdyje sutarė Dievas ir žmogus“, Mykolo Krupavičiaus „Atsiminimai“ (Vilnius, 2006). Valdas Sasnauskas ir Antanina Venckūnienė parengė knygą „Prelatas Mykolas Krupavičius: gyvenimas ir veikla“ (Kaunas, 2005). Aldona Vasiliauskienė ir Edvardas Kriščiūnas sudarė leidinį „Prelatas Mykolas Krupavičius: straipsnių rinkinys“ (Vilnius, 2007).

• 1997 m. Rokuose jo vardu pavadinta gatvė.
• 2006 10 02 Kauno centre ant namo A. Mickevičiaus g. 50/K. Donelaičio g. 48 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Juozas Šlivinskas): „Šiame name 1923–1929 m. gyveno Steigiamojo Seimo narys, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio ministras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, prelatas Mykolas Krupavičius“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto valdybos 1997 11 18 sprendimas Nr. 858.
2. M. Krupavičiaus g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 92–93.
3. Z. Polonskio namas (K. Donelaičio g. 48 / A. Mickevičiaus g. 50) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: XIX a. pabaigos nuomojami namai. – Bibliogr. straipsnio gale // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas : VDU l-kla, 2001. – P. 127–128.
4. Dėdė Mykolas Krupavičius. – Iliustr. // Sūduvos krašto šviesuoliai. – Marijampolė, 2003. – P. 36–69.
5. Prelato Mykolo Krupavičiaus įamžinimas / Lionginas Vaičiulionis // XXI amžius. – 2005, birž. 8, p. 8.
6. Iškilmės prelato Mykolo Krupavičiaus gimtinėje / Justinas Adomaitis. – Iliustr. // Naujos tėviškės žinios. – 2005, birž. 15, p. 3.
7. Filmas apie M. Krupavičių // Gyvenimas. – 2005, liep. 9, p. 2.
8. Prelato Mykolo Krupavičiaus atminimas – dailininko Antano Rimanto Šakalio voke / Aldona Vasiliauskienė // Lietuvos aidas. – 2006, kovo 18, p. 7.
9. Mykolas Krupavičius /1885–1970/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 134–135.
10. 2005 12 09 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas Nr. A-4683.
11. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 117.
12. Nauji pašto ženklai // Vakaro žinios. – 2022, saus. 29, p. 7.
13. Pašto ženkluose „Šimtmečių įvykiai“ užfiksuoti svarbūs 1922 metų Lietuvos įvykiai. – Iliustr. // XXI amžius. – 2022, vas. 18, p. 4.
14. Nuotrauka. Mykolas Krupavičius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/448683086?s_id=7M4DDmb9C8bQKoYi&s_ind=21&valuable_type=EKSPONATAS [2023 03 28]