[1899 10 18 Veiveriuose (Prienų r.) – 1983 07 07 Kaune, palaidotas Romainių kapinėse; antkapio autorius Juozas Adomaitis], Lietuvos kariuomenės savanoris, atsargos majoras-topografas, dainininkas (bosas), tremtinys.

1920 m., 1923–1948 m., 1956–1983 m. gyveno Kaune.

1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, kurioje sporto ir muzikos instruktoriumi dirbo dainininkas ir režisierius P. Oleka, subūręs kariūnų chorą. Šiame chore A. Kučingis diriguodavo, kankliuodavo ir dainuodavo solo. Baigęs karo mokyklą, perkeltas į Alytų.
1922 m. grįžo į Kauną, sukūrė šeimą. Iki 1937 m. dirbo Kariuomenės generalinio štabo topografu. 1923–1927 m. mokėsi Kauno muzikos mokyklos A. Kutkaus solinio dainavimo klasėje. Karinę tarnybą derino su menininko polinkiais.
K. Petrausko rekomenduotas, 1924 m. buvo pakviestas į teatrą perklausai ir po mėnesio gavo pasiūlymą dirbti. Debiutavo Gremino vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Po dešimties metų atkaklaus darbo Lietuvos armijos majoras tapo vienu pajėgiausių Valstybės teatro operos solistų. Gastrolių maršrutai nusidriekė per visą Vakarų Europą. Š. Guno operoje „Faustas“ A. Kučingis Mefistofelio partiją dainavo apie 50 metų (paskutinįjį kartą – jau būdamas 78 metų).
Prasidėjus sovietinei okupacijai, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. Nuo 1944 m. dainavo Vilniaus valstybiniame operos ir baleto teatre. 1945 m. suteiktas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) nusipelniusio artisto vardas, tačiau 1948 02 11 po vyriausybinio koncerto dainininkas buvo areštuotas. Po pusmečio tardymų Kauno saugumo rūsiuose, dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą.
1956 m. grįžęs į tėviškę, dainavo Vilniuje ir Kaune, buvo sutinkamas didelėmis ovacijomis. Valdžia bijojo, kad jo pasirodymai nevirstų protesto demonstracijomis, todėl Vilniaus valstybinis operos ir baleto teatras 1961 m. A. Kučingį paskubomis išlydėjo į pensiją. Tačiau jis dainavo Kauno muzikiniame teatre ir su koncertais važinėjo po Lietuvą. Vieną tamsų vakarą grįžtant namo, buvo sumuštas ir netrukus mirė.
1971 m. apie jį sukurtas dokumentinis filmas „Aš, vargšas karalius“ (režisierius Henrikas Šablevičius), kuriame įrašytos kai kurios jo atliekamos operų arijos ir liaudies dainos. Muzikologė Ona Narbutienė parašė ir išleido knygą „Antanas Kučingis“ (Vilnius, 1971, 1993). 2012 m. pasirodė Kristinos Mikuličiūtės-Vaitkūnienės knyga „Antanas Kučingis: laiškai, dokumentai, atsiminimai“ (Kaunas).

• [1979 m.] Kauno valstybinio muzikinio teatro (Laisvės al. 91) fojė jo garbei pastatytas biustas (skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė). 1999 m. prie teatro atidengtas paminklinis biustas (skulptorius Stasys Žirgulis).
• 1989 10 17, 90-ojo gimtadienio išvakarėse Žaliakalnyje, prie namo Aušros g. 13, kuriame gyveno 1928–1948 m. ir 1956–1983 m. buvo atidengtas biustas su užrašu: „Lietuvos operos dainininkas Antanas Kučingis“ (skulptorius Stasys Žirgulis).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Lietuvos respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). – D. 1. – Vilnius, 1993. – P. 152.
3. Įamžintas operos solisto atminimas / Audronė Vaitkutė. – Iliustr // Kauno žinios. – 1999, spal. 20, p. 2.
4. Antanas Kučingis paminėtas Veiveriuose / Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1999, spal. 29, p. 2.
5. Antanas Kučingis: laiškai, dokumentai, atsiminimai / Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. – Kaunas, 2012. – P. 399–400.
6. Fotografija portretinė. Piršlys Antanas Kučingis Henriko Bogdano ir Aldonos Zubrytės Bogdanienės vestuvėse. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/406271467?s_id=myeq0RSmYhvuw4q5&s_ind=86&valuable_type=EKSPONATAS [2023 03 28]