[1898 09 29 Kapinėje (Panevėžio r.) – 1988 10 06 Los Angeles (JAV)], architektas.

1920–1944 m. gyveno Kaune (išskyrus 1924–1930 m., kai studijavo Romoje).

1920–1924 m. dirbo susisiekimo ministerijos kelių valdyboje. Tuo pačiu metu mokėsi Kauno meno mokykloje. Architektūros daktaro laipsniu baigė studijas Romos Karališkojoje aukštojoje architektūros mokykloje ir vienintelis iš Lietuvos architektų apsigynė teisę projektuoti Italijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse.
1930 m. grįžęs į tėvynę, dirbo architektu Kauno miesto savivaldybėje. 1933–1944 m. Aukštojoje technikos mokykloje dėstė architektūrą. 1938–1944 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Architektūros katedros vedėjas. 1938 m. reorganizuotoje Lietuvos inžinierių ir architektų draugijoje išrinktas Architektūros sekcijos pirmininku. 1940 m. jam suteiktas mokslinis docento laipsnis.
Tarpukario Lietuvoje suprojektavo apie 140 pastatų. Žymiausi iš jų: Karininkų Ramovė (1937, su K. Krikščiukaičiu), Aukštesnioji technikos mokykla (1938), VI-osios gimnazijos rūmai Aukštuosiuose Šančiuose (1938), Pigių butų kolonija (1934). Tai pastatai, sovietiniais laikais pripažinti architektūros paminklais. Kuklesni jo darbai: Šančių ugniagesių rūmai (1932–1934), Kleboniškio elektros stotis (1935, per karą subombarduota, vėliau atstatyta), sunykęs Kurhauzas J. Basanavičiaus šile Panemunėje ir kt. Kūrė gyvenamųjų namų ir bažnyčių projektus. Jo projektuota pradinė S. Dariaus ir S. Girėno mokykla Aleksote (karo metu susprogdinta) tarpukaryje buvo laikoma gražiausia Kaune, Šančių gimnazija – moderniausia Lietuvoje. Keletą metų S. Kudokas vadovavo Žaliakalnio vandentiekio stoties statybai, rekonstravo Garliavos bažnyčią, suprojektavo Pažėrų bažnyčią (Kauno r.). Pagal jo detalųjį planą pastatyti Kauko laiptai (1936). Modernizmą jis siejo su architektūros tradicijomis, plačiai panaudojo arkas, užėmė reikšmingą vietą tarpukario Kaune ir darė įtaką tolesnėms architektų kartoms.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į JAV.
S. Kudokas pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.).

• 1998 10 23, pažymint 100-ąsias gimimo metines, iš centro į Vytauto parką vedančių laiptų aikštelėje, šalia jo namo atidengta memorialinė plokštė (skulptorė Virginija Babušytė-Venckūnienė): „Namą V. Mykolaičio-Putino g. 11 projektavo, statė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus architektas dr. S. Kudokas. Mirė 1988 m. Los Andžele“.
• 2002 04 23 Kauno karininkų ramovės vestibiulyje (A. Mickevičiaus g. 19) pakabinta atminimo lenta (skulptorius Stasys Žirgulis): „Lietuvos Karininkų Ramovės pagrindinis projekto autorius architektas dr. Stasys Kudokas“. Ją atidengiant dalyvavo Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Dr. Stasys Kudokas : [portretas] // Aidai. – 1974, Nr. 6, p. 249.
2. Kauno miesto mero 1998 07 07 potvarkis Nr. 276.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo (KPTA) įamžinimo objektų sąrašas.
4. Žmonėms, mylėjusiems Kauną ir talentingai jį kūrusiems / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, spal. 24, p. 1, 3.
5. Memorialinės lentos architektams / Pranas Abelkis // Kauno žinios. – 1998, lapkr. 3, p. 9.
6. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 153–171.
7. Architektas Stasys Kudokas: Mano gyvenimo tikslas – kurti savo tėvynei Lietuvai / Morta Baužienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale // Archiforma. – 2008, Nr. 3/4, p. 118–123.
8. Architektas Stasys Kudokas ir jo reprezentaciniai pastatai : minint jo grįžimo į Kauną 100-ąsias metines / Aleksandras Gluosnis. – Iliustr. // Statyba. – 2020, gruod. 16 (Nr. 12), p. 3–4.