[1895 08 27 Taškente (Uzbekistanas) – 1970 02 15 Kaune], inžinierius, karininkas, visuomenės veikėjas.

1921–1970 m. (išskyrus 1935–1936 m., 1940–1968 m.) gyveno Kaune.

1919 03 22 pašauktas karininku į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1920 m. pakeltas į kapitonus. Atliko Generalinio štabo inžinierinės ir susisiekimo dalies viršininko pareigas, kol buvo paskirtas Vilniaus komendantu. 1921–1922 m. dėstė Aukštuosiuose Karininkų kursuose Kaune.
Išėjus į atsargą kapitono laipsniu, pasinėrė į Lietuvos ekonomikos kūrimą. Organizavo pienines, buvo žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Gamintojas“ skyriaus vedėjas, 1927 m. – Lietuvos naminių paukščių ir gyvulių draugijos pirmininkas. Tais pačiais metais išrinktas į Žemės ūkio rūmus kaip pieno perdirbimo bendrovių sąjungų atstovas. 1932 m. tapo tų rūmų pirmininku. 1935 m. kurį laiką buvo kainų tvarkytojas. 1935–1936 m. – Klaipėdos krašto gubernatorius. 1936–1940 m. – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininkas, 1938 m. – Lietuvių-britų draugijos pirmininkas.
1928 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu su kardais ir Nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu, 1932 m. – Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu.
Okupavus Lietuvą, 1940 08 01 atleistas iš pareigų. Persekiojamas prisiglaudė pas V. ir O. Landsbergius, vėliau nelegaliai kirto Vokietijos sieną.
Grįžęs į Lietuvą, 1941–1944 m. ūkininkavo savo ūkyje (Šiaulių apskr.). 1944 m. bandė trauktis į Vakarus, bet buvo fronto atkirstas, grįžo. Trejus metus slapstėsi. Jo žmoną Kotryną Zubovaitę išniekino ir nušovė sovietų kariai. Tačiau karininkas Račenko, kurį V. Kurkauskas buvo išgelbėjęs, padėjo jam legalizuotis. Nuo 1954 m. dirbo agronomu, mechaniku, statybos techniku kolūkiuose, net ir tame, kuris naudojo jo paties žemę. Nuo 1969 m. sunkiai sirgdamas gyveno pas dukrą Eleną Kaune. Čia ir mirė. Palaidotas Kurtuvėnų kapinėse (Šiaulių r.).

• 1995 07 25, pažymint 100-ąsias gimimo metines, Kauno apskrities viešosios bibliotekos senųjų rūmų (K. Donelaičio g. 8) pirmo aukšto fojė, Vytautas Landsbergis ir Elena Kurkauskaitė-Slavinskienė atidengė memorialinę lentą su įrašu: „Čia 1939–1940 m. buvusiuose Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, pirmininku dirbo Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Klaipėdos krašto gubernatorius Vladas Kurkauskas“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmų Pirmininkas Vl. Kurkauskas : [portretas] // Amatininkas. – 1939, Nr. 1, p. 3.
2. Kauno miesto mero 1995 07 25 potvarkis Nr. 400.
3. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai: 1925–1995 / Audronė Kanapickienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, liep. 27, p. 1, 2.
4. Tėvynei ir pareigai ištikimas / Algis Markūnas. – Portr. // Kauno laikas. – 1995, rugs. 1, p. 8.
5. Rūmų istorija: vardai, vertybės, tradicijos : Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvoje, 1925-2010 m. / [sudarytojai Vilma Akmenytė, Giedrė Milerytė, Vasilijus Safronovas]. – [Vilnius : Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, 2010]. – P. 114.
6. Kurkauskas Vladas : [1895 08 27–1970 02 15] / Vilius Kavaliauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos karžygiai / Vilius Kavaliauskas. – T. 3, K–L. – 2011, p. 491–496.
7. Gubernatorius – kolūkio mechanikas / Leopoldas Rozga. – Portr. – Rubrika: Vardai iš krašto enciklopedijos // Vienybė. – 2013, birž. 26, p. 3.