[1892 10 15 Rėkliuose (Panevėžio r.) – 1942 06 08 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], chirurgas, medicinos daktaras, profesorius, akademikas.

1920–1942 m. gyveno Kaune.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukė 4-ių metų medicinos studijas Dorpato (Estija) universitete. Nors ir be diplomo, 1920 m. atvykęs į Kauną, įsidarbino Valstybinėje miesto ligoninėje, lankė Aukštuosius kursus, dėstė Gailestingųjų seselių kursuose be atlyginimo. 1923 m. išlaikė valstybinius egzaminus į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą ir buvo priimtas dirbti asistentu Chirurgijos katedroje. 1924 m. vedė seselę E. Taraškevičiūtę ir iki 1926 m. gyveno viename ligoninės kambaryje kaip gydytojas, kurį galima bet kada išsikviesti. 1925 m. tobulinosi Vienoje ir Paryžiuje.
1923 m. pirmasis Lietuvoje perpylė kraują, propagavo kraujo konservavimą. Tyrė tulžies pūslės akmenligę, operacinį jos gydymą, išrado originalų skrandžio operavimo būdą. Nagrinėjo reumatologijos, ortopedijos, kaulų tuberkuliozės, onkologijos klausimus. 1932 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1933 m. jam suteiktas docento vardas. Išoperavo apie 20 000 ligonių, daugeliui išgelbėdamas gyvybę. Neturtingus gydė nemokamai. Skaitė pranešimus Vakarų Europos konferencijose. Buvo chirurgas-virtuozas, novatorius, daugelio chirurgijos krypčių pradininkas. Dalyvavo Kauno Rotary klubo veikloje.
1937 m. apsigyveno naujai pastatytame name Poškos gatvėje (architektas Stasys Kudokas). Pirmajame aukšte gyveno su šeima, o antrajame įsteigė modernią 10-ies lovų ligoninę.
Nuo 1940 m. – profesorius, I chirurgijos klinikos vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys. 15 metų dėstė bendrąją chirurgiją. Išugdė daug puikių specialistų: T. Šiurkų, V. Paprocką, A. Mačiūną ir kt. Vokiečių okupacijos metais atleistas iš Kauno universiteto, dirbo miesto ligoninėje. Mirė 49-erių metų savo darbo vietoje.
Publikavo apie 70 mokslo darbų ortopedijos, traumatologijos, onkologijos, urologijos neurochirurgijos temomis žurnaluose „Medicina“, „Kova su džiova“ ir kt. Išleido knygas: „Žvilgsnis į biologinės krypties išsivystymą klinikos ir praktikos medicinoje (1926), „Inkstų ir šlapimo takų atstatymo klausimu“ (1932), „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų bei vėžligės chirurgiško gydymo klausimu“ (1940), „Skausmas ir skausmo malšinamosios priemonės“ (1947) ir kt. Liko nebaigtas rašyti bendrosios chirurgijos vadovėlis studentams.
Šeimos draugas, skulptorius Juozas Zikaras padarė Vlado Kuzmos ir jo žmonos portretus (medalionus), nuėmė jo pomirtinę kaukę. 1979 m. skulptorius S. Kuzma sukūrė jo skulptūrinį portretą. 1994 m. Vytautas Petronis ir Fedail Yilmaz sukūrė gydytojui skirtus ekslibrisus. Profesorius pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.).
Apie jį išleista: Telesforo Šiurkaus „Vladas Kuzma“ (Vilnius, 1967), dukros Vidos Kuzmaitės-Kivilšienės „Gyvenimo prasmė: biografinė apybraiža apie chirurgą Vladą Kuzmą“ (Kaunas, 2002), sudarytojo Liudviko Lašo „Akademikas profesorius Vladas Lašas : atsiminimai“ (Kaunas, 2016), Žilvino Saladžinsko sudaryta knyga „Vladas Kuzma: chirurgas, mokslininkas“ (Kaunas, 2022).

• 1968 m. senamiestyje, prie buvusios Kauno miesto ligoninės pastato (Muitinės g. 2) pritvirtinta memorialinė lenta: „Šiame name 1919–1940 m. gyveno ir dirbo chirurgas prof. Vladas Kuzma“. Lenta dingo.
• 1977 m. prie namo D. Poškos g. 14 pakabinta memorialinė lenta: „Čia 1937–1942 m. gyveno chirurgas, LTSR akademikas Vladas Kuzma“. Lenta nuimta. 2002 m., minint 110-ąsias gimimo metines, atidengta nauja atminimo lenta su bareljefu (skulptorius Stasys Žirgulis): „Šiame name 1937–1942 m. gyveno ir dirbo chirurgas profesorius akademikas Vladas Kuzma“.
• 1982 m. Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) centriniuose rūmuose (Eivenių g. 2), III aukšte prie įėjimo į Kardiologijos ir torokalinės chirurgijos kliniką, atidengtas metalinis bareljefas (skulptorius Leonas Žuklys) su įrašu: „Akademikas chirurgas Vladas Kuzma, 1892–1944“. 1986 m. KMUK Chirurgijos klinikoje atidengtas jo biustas (skulptorius Vladas Žuklys) su įrašu: „Pirmasis chirurgijos klinikos vadovas profesorius dr. Vladas Kuzma, 1892–1942“. Patinuota gipsinė kopija saugoma Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.
• 1988 m. buvusi Panevėžio gatvė senamiestyje pavadinta jo vardu.
• 2001 m. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Rotušės a. 28) buvo parengta jam skirta ekspozicija. Salėje „Medicina Lietuvos respublikoje 1918–1940 metais“ eksponuojamas V. Kuzmos darbo kabinetas ir jo asmeniniai daiktai: darbo stalas, portretas, nišose sudėti profesoriaus chirurginiai įrankiai, dokumentai, nuotraukos.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto LDT VK 1988 07 28 sprendimas Nr. 273.
2. Kauno medicinos universiteto atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Didžioji šeimų draugystė : [atsiminimai] / Alytė Zikaraitė // Kauno diena. – 1995, gruod. 6, p. 23.
5. Profesoriaus Vl. Kuzmos atminimo įamžinimas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje / Loreta Giedraitienė. – Iliustr. // Ave vita. – 2001, vas. 7, p. 1.
6. V. Kuzmos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 96.
7. Kauno miesto mero 2002 09 20 potvarkis Nr. 378.
8. Gyvenimo prasmė : biografinė apybraiža apie chirurgą Vladą Kuzmą / Vida Kuzmaitė-Kivilšienė. – Kaunas : Kauno medicinos universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2002. – P. 2, 153.
9. Stebukladarys baltu chalatu. – Iliustr., portr. – Rubrika: Projektas „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“ // Kauno diena. – 2011, vas. 19, p. 30.
10. Vladas Kuzma. – Iliustr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 83–85.
11. Ekslibrisai gydytojams / [Liutauras Labanauskas, Aistė Sivakovaitė, Regina Vaišvilienė]. – Vilnius : Lietuvos gydytojų sąjunga, 2017. – P. 156–157.
12. Kauniečiai Kuzmos / Regina Kuzmaitė-Norkevičienė. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2017, geg. 23, p. 6–7.
13. Juozo Zikaro modernizmas / Rasa Jonė Ruibienė. – Iliustr. // Baltas kambarys. – 2021/2022, Nr. 7, p. 28–32.
14. Atsidavęs gydytojas, nespėjęs istorijai palikti atsakymo: chirurgas, kurio populiarumą savo propagandai išnaudojo sovietai. – Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000319401/atsidaves-gydytojas-nespejes-istorijai-palikti-atsakymo-chirurgas-kurio-populiaruma-savo-propagandai-isnaudojo-sovietai [2024 02 19]