[1887 10 03 Žiuriuose (Joniškio r.) – 1967 04 12 Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse, kur 1970 m. jam pastatytas antkapinis paminklas], miškininkas, mokslininkas, visuomenininkas.

1923–1967 m. gyveno Kaune (išskyrus 1941–1944 m., praleistus evakuacijoje).

1923 m., jau būdamas 36-erių, baigė Dotnuvos žemės ir miškų ūkio technikumą, dirbo miškininku Panemunės miškų urėdijoje. Netrukus pakviestas į Miškų departamentą. Pradžioje dirbo girininku, 1924–1940 m. – Miškų departamento eksploatacijos skyriaus referentu.
1940–1941 m. – Miškų departamento direktorius. 1944–1946 m. – Lietuvos Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) miško pramonės liaudies komisaro, 1946–1947 m. miško pramonės ministro pavaduotojas, 1947–1950 m. – Miškų ūkio ministras, vėliau – ministro pavaduotojas. Jam vadovaujant sustiprėjo apsauga nuo savivaliavimų, išspęstos miško paruošų problemos, sodinami miškai.
1950 m. numatyta įsteigti Lietuvos mokslų akademijos Miškų ūkio institutą, kuris įsikūrė Kaune, Laisvės al. 53. Tai atlikti pavesta A. Kvedarui, kuris vadovavo institutui 1950–1961 m., kol išėjo į pensiją. Nuolat rūpinosi mokslinių problemų kryptimis, tyrimo rezultatų įgyvendinimu, žurnalo „Mūsų girios“ ir instituto mokslo darbų leidyba. Savo straipsnius miškų ūkio klausimais publikavo daugelyje to meto periodinių leidinių.
1964 m. instituto direktoriaus ir bendradarbių pastangomis ant Kauno marių kranto įkurta nauja miškininkų gyvenvietė – Girionys. Tais pačiais metais A. Kvedarui, pirmajam iš miškininkų, buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio miškininko garbės vardas.
1929 m. apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio, sovietmečiu – Lenino ir Darbo raudonosios vėliavos ordinais.
1958 m. sukurtas A. Kvedaro biustas (skulptorius Vladas Žuklys) saugomas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. 1978 m. žmona E. Kvedarienė ir Lietuvos miškų institutas pasirašė sutartį apie jam skirto memorialinio muziejaus ar kambario įsteigimą. 1980 m. parengtas projektas nebuvo įgyvendintas.
Leonardas Kairiūkštis ir Benediktas Kančys išleido knygelę „Antanas Kvedaras“ (Vilnius, 1970). 1987 m. Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institutas išleido L. Skuodienės parengtą lankstinuką „Antanas Kvedaras (1887–1987)“.

• 1967 m. Kauno miškų technikumas buvo pavadintas A. Kvedaro vardu. 1987 m. surengta mokslinė gamybinė konferencija ir medelių sodinimo šventė, skirta 100-osioms A. Kvedaro gimimo bei 60-osioms technikumo įkūrimo metinėms pažymėti. 1991 m. technikumas reorganizuotas į Kauno aukštesniąją miškų mokyklą. Dabar – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (Liepų g. 1, Girionys), kurios muziejuje įrengta A. Kvedaro atminimui skirta ekspozicija.
• 1968 m. Aukštojoje Panemunėje, ant namo Vaidoto g. 18 atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Šiame name nuo 1927 m. iki mirties gyveno Lietuvos TSR nusipelnęs miškininkas Antanas Kvedaras“. Lentos ant pastato nebėra.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto LDT VK 1965 12 08 sprendimas Nr. 712.
2. Profesinė-visuomeninė veikla. – Iliustr. // Antanas Kvedaras / L. Kairiūkštis, B. Kančys. – Vilnius, 1970. – P. [2], 39.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Nereikalinga dovana / Romas Poderys. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1989, bal. 29, p. 3.
5. Miškininko Antano Kvedaro namas : Vaidoto g. 18 / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015 / [Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Jolita Kančienė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Vaidas Petrulis]. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 169.
6. Vaidoto g. 18. – Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/kaunas/pastatas/121 [2022 10 26]