[1860 09 05 Kupiškyje – 1932 03 15 Aleksandrijoje (Šiaulių r.)], miškininkas, kartografas, poetas, publicistas, dramaturgas, režisierius.

1919–1924 m. gyveno Kaune.

1889 m. baigė Peterburgo miškininkystės institutą. 1918–1921 m. – Lietuvos žemės ūkio ir valstybės ministerijos Miškų skyriaus vedėjas, Miškų departamento direktorius, 1919–1924 m. – Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos viceministras. 1920–1922 m. – Aukštųjų mokslų draugijos pirmininkas, vienas iš Lietuvos universiteto steigėjų. Su gamtininku Tadu Ivanausku prie Švietimo ministerijos įkūrė Gamtos tyrimų stotį, Lietuvai pagražinti draugiją. 1922–1924 m. – Lietuvos universiteto Miškininkystės katedros vedėjas, ordinarinis profesorius, nuo 1925 m. – Miškų tyrimo reikalų komiteto vadovas bei Suomių miškų mokslo draugijos garbės narys. 1924 m. įkūrus Lietuvos žemės ūkio akademiją (LŽŪA), išrinktas pirmuoju rektoriumi bei Miškotvarkos katedros vedėju ir dirbo iki 1929 m.
Miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Sukūrė miškų klasifikacijos lentelę, kurioje suskirstė miškus į 10 tipų sujungęs juos į šilus, girias ir duburus, pasiūlė formulę metinei miško kirtimo normai apskaičiuoti. Sudarė pagrindinių Lietuvos medžių rūšių tūrių lenteles. Rašė miškininkystės, botanikos, gamtos turtų apsaugos, Lietuvos istorijos ir kultūros klausimais. 1922 m. sudarė Lietuvos ir Latvijos apžvalginius ir reljefinius žemėlapius. Buvo lietuviškų vaidinimų režisierius, aktorius, pasireiškė ir grožinėje kūryboje.
Parašė veikalus: „Kiek girioje medžių kirstina“ (1924), „Miško atvejinė arba sėklinė medžiapjūtė“ (1925), „Žolynas“ (1906), Lietuvos miškai (1919, 1922, 1923)“, „Miškų ūkio sistemos, rūšys ir porūšiai“ (1927) ir kt.
Apdovanotas: 1927 m. Latvijos Respublikos prezidento Trijų žvaigždžių ordinu, 1928 m. – DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu su žvaigžde ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu.
1945 m. Baltarusijos meninių dirbinių dirbtuvėse buvo nutapytas P. Matulionio portretas, puošiantis Kauno miškų ir inžinerijos kolegijos salę. 1973 m. portretą Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) (dab. VDU Žemės ūkio akademija) Rektorių galerijai nutapė Mečislovas Ostrauskas. 1976 m. portretą nutapė Milita Kumpytė, 2006 m. – Vidmantas Jažauskas. 1985 m., minint P. Matulionio 125-ąsias gimimo metines, dailininkas Vytautas Jakštas sukūrė keturių spalvų memorialinius ekslibrisus.
Apie jį išleista: „Įžymus lietuvių miškininkas – prof. Povilas Matulionis“ (Kaunas, 1957), Antano Rukuižos monografija „Prof. dr. h.c. Povilas Matulionis : gyvenimas ir darbai“ (Chicago, 1960), Linos Matiukaitės parengta knygelė „Nepažįstamas Povilas Matulionis: literatas, publicistas, kultūrininkas“ (Utena, 2000), Romualdo Deltuvo knyga „Povilas Matulionis : ateities pradžia – tai mes“ (Kaunas, 2014).

• 1929 06 18 už nuopelnus gamtos mokslų srityje suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro laipsnis.
• [1932 m.] buvo įsteigtas jo vardo stipendijų fondas miškininkams.
• 1934 12 01, minint Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų tautininkų korporacijos „Jaunoji Lietuva“ dešimtmetį, akademijos aktų salėje atidengta profesoriaus P. Matulionio atminimui sukurta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Vincas Grybas), kuriame iškalti žodžiai: „Aš esu gyvas naujos kartos gyvenimu, nes po manęs jų eilė bus“. Apačioje įrašas: „Profesoriui dr. h.c. Povilui Matulioniui – pirmam Žemės ūkio akademijos rektoriui“. Antrojo pasaulinio karo metais Dotnuvoje susprogdintas pastatas, kuriame kabojo lenta.
• 1966 m. centre, ant namo Kęstučio g. 47 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1919–1924 m. gyveno miškininkas prof. P. Matulionis“. Lenta nuimta.
• 1994 10 14, minint LŽŪA 70-metį, Noreikiškėse, skverelyje prieš centrinius rūmus, vadinamojoje Rektorių alėjoje atidengtas paminklinis biustas (skulptorius Marijus Petrauskas) pirmajam rektoriui, Miškų fakulteto Miškotvarkos katedroje (Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.) atidarytas profesoriaus P. Matulionio kabinetas, įrengtas stendas, skirtas jo mokslinei veiklai. Kabinetą puošia 1961 m. dailininko Vlado Žuklio sukurtas bareljefas ir profesoriaus portretas, kurį 1974 m. nutapė Adolis Jonas Krištopaitis. Čia saugoma ir Saliamono Karčiausko surinkta rankraštinė medžiaga apie profesorių.

Literatūra ir šaltiniai:

1. P. Matulionis : miškų departamento direktorius, žymus liet. visuomenės veikėjas : [portretas] // Lietuvos albumas : [Lietuvos Respublikos kūrėjų, kultūros ir meno darbuotojų atvaizdai ir biografijos] / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – [Kaunas] : [s.n.], [1921]. – P. 48.
2. Prof. P. Matulionio bareljefas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1934, Nr. 272, lapkr. 28, p. 3.
3. J.T. Jaunosios Lietuvos korporacijos šventė. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1934, Nr. 276, gruod. 3, p. 10.
4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Prof. Povilas Matulionis – įžymusis lietuvių miškininkas / A. Kvedaras. – Portr. // Lietuvos mokslas. – T. 5, Kn. 13–14. – 1997, p. 64–66.
6. [Povilo Matulionio atminimas įamžintas…] // Nepažįstamas Povilas Matulionis / Lina Matiukaitė. – Utena, 2000. – P. 152–168.
7. Povilas Matulionis. – Portr. // Miškininkystės katedrai – 80 metų. – Kaunas, 2003. – P. 13–14.
8. Memorialinė lenta profesoriui Povilui Matulioniui, 1934. – Iliustr. // Vincas Grybas: Gyvenimo ir kūrybos drama / Nijolė Tumėnienė. – Vilnius, 2004. – P. 95.
9. Rektorių alėja / Algirdas Motuzas. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2010, kovo 4, p. 13.
10. Atminimas / Romualdas Deltuvas. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Povilas Matulionis. – Kaunas : Lututė, 2014. – P. 571–579.
11. Iškilių prieškario asmenybių būstas – benamių lindynė / Vygandas Trainys ; P. Mantauto nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2015, rugp. 1, p. 2.