Mažeika Juozas


[1907 11 18 Pagramantyje (Tauragės r.) – 1976 07 03 Vilniuje], dainininkas (baritonas), artistas.

1927–1944 m. gyveno Kaune.

1927 m. rudenį atvyko į Kauną. Gražaus balso, muzikalus, artistiškas jaunuolis buvo priimtas į Valstybės teatro chorą. Tuo pačiu mokėsi Kauno muzikos mokykloje italo O. Marinio dainavimo klasėje. 1930 m. sėkmingai debiutavo kaip solistas Š. Guno operoje „Faustas“. Buvo pastebėtas ir per pirmąjį darbo dešimtmetį atliko daugiau nei 30 pagrindinių partijų. Dainavo su garsiaisiais dainininkais K. Petrausku ir F. Šaliapinu.
1936–1938 m. gastroliavo užsienyje. Įgijo tarptautinį pripažinimą. Pirmasis Lietuvos dainininkas tarptautiniame jaunųjų vokalistų konkurse Vienoje 1937 m. laimėjęs sidabro medalį. 1939 m. tobulinosi Italijoje.
Su dideliu pasisekimu dainavo pagrindines baritono partijas: Ž. Bizė operoje „Karmen“, V. A. Mocarto „Don Žuanas“, A. Rubinšteino „Demonas“, J. Karnavičiaus „Gražina“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ ir daugelyje kitų. 1940 m. dalyvavo pirmajame Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) meno meistrų koncerte Kaune.
1944 m. persikėlė į Vilnių.
1945 m. suteiktas Nusipelniusio artisto garbės vardas.
Išleista jo įdainuota plokštelė (1962) ir Stasio Ylos knygelė „Juozas Mažeika“ (Vilnius, 1968). Tauragės viešoji biblioteka parengė leidinuką „Operos solistas Juozas Mažeika: 1907–1976: atsiminimai“ (Tauragė, 2007).

  • 1992 07 03 miesto centre, ant namo K. Donelaičio g. 61 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Kazys Švažas): „Šiame name 1946–1948 m. gyveno Lietuvos operos dainininkas Juozas Mažeika“.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Juozas Mažeika. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 182.
  2. Kauno miesto mero 1992 07 02 potvarkis Nr. 1343.
  3. Išreiškęs save per dainą / Daiva Karpavičiūtė. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1992, liep. 9, p. 1.
  4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  5. Juozas Mažeika, baritonas // Lietuvių teatro istorija. – Kn. 2. – 2002, p. 433–434.