[1935 02 26 Kaune – 1998 07 01 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse, 2001 m. pastatyto antkapinio paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas Linas Jurgaitis], kunigas, teologijos daktaras, poetas, filosofas.

1935–1958 m., 1989–1998 m. gyveno Kaune.

Vaikystė prabėgo Radvilėnų plente, prie Šv. Antano bažnyčios. Mokėsi 15-oje pradinėje mokykloje ir 4-oje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventintas į kunigus. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui.
Nuo 1989 m. kunigavo Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, ją rekonstravo. Iki 1994 m. gyveno J. Tumo-Vaižganto bute. 1993–1996 m. buvo Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius. Tuo metu bažnyčia buvo suremontuota, atnaujintas interjeras. Ji tapo dvasinės ir kultūrinės traukos objektu.
Buvo Kauno medicinos akademijos Filosofijos ir socialinių mokslų katedros dėstytojas (valandininkas). Jis skatino klinikų koplyčios atidarymą, buvo jos kapelionas. Organizuodavo joje Advento vakarus, puoselėjo Vaižganto dvasią.
1997 m. iškilus finansiniams nesklandumams Įgulos bažnyčioje, perkeltas į Šv. Kazimiero bažnyčią Aleksote (Vilkaviškio vyskupija). Netrukus paskirtas į Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) koplyčią rektoriumi. Šioje aukštojoje mokykloje dėstė ir filosofiją. Jam atėjus, pagyvėjo visos bendruomenės dvasinis gyvenimas, pradėta LŽŪU koplyčios rekonstrukcija. Kunigas planavo pastatyti naują bažnyčią prie automagistralės Via Baltica. Jo energijos ir darbštumo dėka buvo atnaujinta 14-ka Lietuvos bažnyčių.
1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, 1994 m. – išrinktas jos valdybos nariu.
1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija, 1992 m. už publicistinę veiklą– P. Dovydaičio premija. Trejus metus buvo renkamas populiariausiu Kauno žmogumi. 1993 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (Komandoro kryžiumi).
Išleistos jo knygos: „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (3 t., 1989, 2008, 2013), „Poterių upė“ (1990), „Šviesos spalvos“ (1992), „Žaizdos metafizika“ (1995), „Spindintis virš mūsų“ (1998), „Mirties vilties veidai“ (audiokasetė su kompozitoriumi G. Kuprevičiumi“ (1999), „Prisikėlimas. 1997–1998 metų pamokslų fragmentai“ (1999), knyga, dedikuota Maironiui „Viršūnių paukštis“ (Vilnius, 2002).
2003 m. Kauno radijas ir televizija įrašė kompaktinę plokštelę apie R. Mikutavičių „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (režisierius Vytautas Balsys). Kompozitorė Nerija Čepaitė jam dedikavo savo kūrinį „Requiem“.
R. Mikutavičius sukaupė turtingą meno kūrinių kolekciją, dėl kurios nusikaltėlių buvo apiplėštas ir žiauriai nužudytas. Dalis jo kolekcijos saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kai kurie kunigo asmeniniai daiktai artimųjų sprendimu atiteko Maironio lietuvių literatūros muziejui.
Išleistas katalogas „Ričardo Mikutavičiaus kolekcija: Europos dailė“ (Vilnius, 1996), Viktoro Rudžiansko etiudų knyga „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“ (Kaunas, 2003), „Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998) bibliografinė rodyklė“ (Kaunas, 2008).

• 2000 11 30 suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas (po mirties).
• 2000 07 02, antrųjų žūties metinių proga, prie paskutinės R. Mikutavičiaus kunigavimo vietos, LŽŪU (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) koplyčios (Jaunimo g. 4, Ringaudai), jo atminimui pastatytas medinis stogastulpis (tautodailininkas Remigijus Laurutis), kurio vienoje pusėje įrašyti žodžiai: „Aš šnibždėsiu savo dvasiai – pabuski. Mirtis, kuri mus išskiria, yra tik skraistė“, o kitoje – „Ak, palaimink šį mūsų sustojimą ties Paslapties pertekliumi. 1935–1998“.
• 2002 06 29 prie LŽŪU esančiame Kamšos miškelyje, kuriame kunigas mėgo vaikščioti, atidengta R. Mikutavičiui dedikuota medinė Rūpintojėlio skulptūrėlė (tautodailininkas Algimantas Sakalauskas).
• 2004 02 27 miesto centre, ant Leono Rito projektuoto namo Laisvės al. 9 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas Ričardas Krištopavičius): „Šiame name 1993–1998 m. gyveno Kauno miesto garbės pilietis, kunigas, poetas Ričardas Mikutavičius“.
• 2005 02 27, pažymint kunigo 70-ąsias gimimo metines, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14) atidengta atminimo lenta (skulptorius Vladas Žuklys): „Atkurdamas Šventovę 1993–1997 m. čia apaštalavo kunigas Ričardas Mikutavičius“.
• 2008 m. nauja miesto gatvė Rokuose pavadinta R. Mikutavičiaus vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Įamžintas kunigo R. Mikutavičiaus atminimas / LS inf. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2004, vas. 27, p. 2.
2. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 07 17 sprendimas T-360.
3. Atminimo įamžinimas. – Iliustr. // Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998) bibliografinė rodyklė. – Kaunas, 2008. – P. 88–102.
4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Koplytstulpis įamžino kunigo ir poeto atminimą / Vladas Vaitkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, liep. 7, p. 7.
6. Vardas, galintis vienyti: kunigo ir poeto, miesto Garbės piliečio Ričardo Mikutavičiaus idėjas puoselės ir skleis draugija / Ramutė Vaitiekūnaitė // Kauno diena. – 2002, vas. 20, p. 9.
7. Miesto Garbės piliečiai. – Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/ [2020 01 07]
8. Nuotrauka. Ričardas Mikutavičius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/527271475?s_id=yk8FCmLCKdWb4U9i&s_ind=5&valuable_type=EKSPONATAS [2023 04 13]