[1881 06 17 Kretingoje – 1954 09 15 Klivlande (JAV)], brigados generolas, gydytojas, archeologas.

1919–1944 m. gyveno Kaune.

1918 m. baigęs Peterburgo Archeologijos institutą ir Karo medicinos akademiją bei atitarnavęs gydytoju Rusijos laivyne, grįžo į Lietuvą. 1919–1940 m. vadovavo Lietuvos kariuomenės sveikatos tarnybai, Kaune įkūrė Karo ligoninę. 1920 m. tapo jauniausiu Lietuvos generolu. 1921 m. buvo Valstybinės archeologinės ir komisijos archyvams tvarkyti narys, 1924–1940 m. – komiteto Karo invalidams šelpti pirmininkas.
1921 02 16 mediniame caro kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įsteigė Karo muziejų (1930 m. pavadintą Vytauto Didžiojo vardu) ir jam vadovavo. Prie muziejaus įrengė sodelį, kuriame jo iniciatyva pastatyta Laisvės statula (skulptorius Juozas Zikaras), paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, Nežinomo kareivio kapas, žymių žmonių paminklinių biustų alėja ir kitos skulptūros. 1922 m. už Lietuvos armijos kūrimą ir tarnybą joje, gavo Žemaitkiemio dvarą (Kauno r.), kuriame įkūrė pavyzdinį ūkį, nors pats jame negyveno. Tais pačiais metais įkūrė Karininkų ramovę Kaune, buvo jos seniūnų tarybos pirmininkas, daug prisidėjo prie Ramovės statybos.
Su kitais įsteigė Lietuvių-suomių draugiją. Buvo Lietuvių-latvių ir Lietuvių-estų draugijų valdybų narys, Šaulių sąjungos valdybos narys. 1923 m. įkūrė Lietuvos jūrininkų sąjungą (LJS) ir keliolika metų jai vadovavo. 1925 m. jo rūpesčiu susibūrė kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, V. Nagevičius buvo jos Garbės narys, taip pat ir Lietuvos gyvulių globos draugijos pirmininkas.
Vadovavo vakarų Lietuvos kapinynų kasinėjimui, surinko daug vertingos medžiagos. Apie kasinėjimų rezultatus skaitė pranešimus tarptautiniuose archeologų suvažiavimuose Rygoje (1930), Londone (1932), Osle (1936).
Du kartus apdovanotas Vyčio Kryžiumi, DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ir Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinais, Šaulių žvaigžde, Kūrėjo-savanorio ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais, aukštais kitų Europos valstybių apdovanojimais.
1944 m. įstojo į Plechavičiaus rinktinę, bet nepasiteisinus viltims, pasitraukė į Austriją, 1949 m. – į JAV.
1995 m. į Lietuvą parvežta urna su jo ir žmonos palaikais, rugsėjo 8 dieną pagerbta Kaune ir palaidota Kretingoje.
1962 m. išleista „Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga“ (Putnam).

• 1991 06 18, minint 110-ąsias gimimo metines, Vytauto Didžiojo karo muziejaus (K. Donelaičio g. 64) fojė atidengta atminimo lenta su bareljefu (skulptorius Algirdas Bosas): „Vladas Nagius-Nagevičius. 1881–1954. Muziejaus įkūrėjas ir direktorius. 1991“.
• 1991 09 15 miesto centre, ant namo K. Donelaičio g. 75 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorė Virginija Babušytė-Venckūnienė): „Šiame name 1935–1940 gyveno Karo muziejaus įkūrėjas ir direktorius, archeologas, gydytojas, generolas leitenantas Vladas Nagevičius“.
• 1997 m. Romainių mikrorajone buvusi Vijūkų gatvė pavadinta jo vardu.
• 2021 11 23 brigados generolui Vladui Nagevičiui atminti Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pasodintas ąžuolas (pasodinimą organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Gen. leit. gyd. Nagevičius / Kpt. Balčiūnas. – Portr. // Karys. – 1924, Nr. 1, p. 1.
2. Kauno miesto mero 1991 03 11 potvarkis Nr. 378.
3. Tautos šventovės kūrėjas: Generolo V. Nagevičiaus gimimo 110-osioms metinėms / Steponas Gečas // Kauno diena. – 1991, birž. 18, p. 2.
4. Kauno miesto valdybos 1997 11 04 sprendimas Nr. 810.
5. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
6. V. Nagevičiaus g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 115–116.
7. Vytauto Didžiojo karo muziejus; 1921–2001. – [Kaunas, 2001]. – 26 p.: iliustr.
8. Nagius-Nagevičius Vladas : [1881 06 17–1954 09 15]. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 5. – 2005, p. 296–297.
9. Vladas Nagevičius (Nagius). – Iliustr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 109–111.
10. Nagevičius Vladas, nuo XX a. 4 dešimtmečio Nagius (1881 06 17–1954 09 15), Lietuvos karo ir visuomenės veikėjas, archeologas, muziejininkas // Valstybės atkūrimo istorijos / Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020. – P. 502.
11. Nuotrauka, portretinė. Gen. ltn. Vladas Nagius-Nagevičius (1881–1954). – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000013297846 [2023 04 18]
12. Kviečiame rytoj, lapkričio 23 d., 12 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje paminėti Kariuomenės dieną. – Prieiga per internetą: https://www.facebook.com/groups/529267094869321/posts/691240705338625/ [2024 04 15]
13. Šiandien įamžinome prieš metus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pasodintus ąžuoliukus, skirtus brg. gen. Vladui Nagevičiui… – Prieiga per internetą: https://www.facebook.com/groups/529267094869321/posts/915578369571523/ [2024 04 15]