[?–1668 m.; palaidotas Kauno liuteronų kapinėse, 1668 m. jam buvo pastatytas puošnus marmurinis antkapis su keturiomis skulptūromis], miestui nusipelnęs pirklys, magistrato tarėjas, liuteronų parapijos tarybos narys.

[1615–1666 ar 1668 m.] gyveno Kaune, Muitinės ir J. Naugardo gatvių kampiniame pusiau mūriniame, pusiau mediniame name.

1616–1620 m. turtingiausias miesto pirklys buvo didelis statybų iniciatorius ir visuomenės veikėjas. Iš miestiečių Cviklinienės ir Kojalavičiaus nupirkęs kelis namus sujungė į vieną sklypą nuo Muitinės gatvės iki Nemuno. 1622 m. iš miesto nupirko seną ligoninės namą Muitinės gatvėje ir pastatęs dar du dviaukščius, suformavo didelį pasagos formos mūrinį pastatą. Antrajame jo aukšte įrengė salę, išpuoštą raižytomis sijomis, dekoruotais židiniais ir krosnimis. Per karą su Maskva sudegus liuteronų bažnyčiai, salėje vykdavo vokiečių bendruomenės susirinkimai ir pamaldos. Nuo tų laikų skersgatvis vadinamas Naugardo vardu. Pirkliui mirus, namas atiteko jo žentui Henrikui Rozenbergui, kuris daug prisidėjo prie naujos liuteronų bažnyčios statybos 1682–1683 m. Vėliau pastatai perėjo sūnui, Kauno vaitui. Po jo mirties didelė dalis turto atiteko liuteronų parapijai.
XVII a. buvusio J. Naugardo palivarko žemėje iškilusi gyvenvietė, esanti Aleksoto seniūnijoje, iki šiol vadinama Naugardiške. 2001 m. čia įkurtas Naugardiškių parkas.

• 1991 m. Senamiestyje buvusi I. Snitko gatvė pervadinta J. Naugardo vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto mero 1991 08 13 potvarkis Nr. 1269.
2. Karaliaus Mindaugo sugrįžimas / Jurgis Oksas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, rugpj. 27, p. 5.
3. Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai / Jurgis Oksas. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – T. 2 (2000), p. 177–210.
4. Kauno gatvių pavadinimai slepia intrigas ir akibrokštus / Dainoras Lukas // Kauno diena. – 2003, gruod. 31, p. 18.