[1850 09 21 Žiūriuose-Gudeliuose (Vilkaviškio r.) – 1902 10 03 Ustiužnoje (Rusija)], gydytojas, rašytojas.

1899 m. gyveno Kaune.

1879 m. baigęs medicinos mokslus Maskvos universitete, kaip stipendininkas privalėjo dirbti ten, kur buvo paskirtas. Gyveno ir dirbo Vologdos srityje, vedė vietinę rusę. Be galo ilgėjosi tėviškės, atvykdavo per atostogas.
1891 m. pirmą kartą apsilankė Kaune kaip Ustiužnos apskrities teisinės ekspertizės gydytojas. Čia susipažino su kalbininku kunigu K. Jauniumi. Norėdamas, kad vaikai liktų lietuviais, bandė įsikurti Kaune. 1896 m. gavo keturių mėnesių atostogų, pasiėmė labai vertinamą senų monetų kolekciją ir su šeima atvyko į Kauną. Apsigyveno Senamiestyje, kunigo A. Jakšto išnuomotame antrajame aukšte (Rotušės a. 4, dab. 24), tikėdamasis čia įsikurti visam laikui. Vyresnioji dukra buvo priimta į penktąją mergaičių gimnazijos, o Jurgis – į antrąją berniukų gimnazijos klasę. Tačiau viltys įsikurti ir be nuolatinės algos išlaikyti 7-ių asmenų šeimą, greit sudužo. Tėvams teko grįžti į Ustiužną. Vaikai liko mokytis Kaune ir gyveno Šančiuose gydytojo G. Glagolevo bute. 1899 m. aukso medaliu baigusi Kauno mergaičių gimnaziją Antonina mokytojavo Tauragėje, o sūnus buvo paliktas antriems metams. Tėvai jį iš Kauno atsiėmė.
Nuo 1891 m. V. Pietaris bendradarbiavo leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Sukūrė daugiau nei 20 apsakymų, memuarinę apybraižą „Iš mano atsiminimų“ (1905). Parašė originalų pasakų ciklą „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1904), istorinę dramą „Kova ties Žalgiriais“ (1906). Svarbiausias jo kūrinys – pirmasis lietuviškas istorinis romanas „Algimantas arba lietuviai XII šimtmetyje“ (1904) pelnė autoriui šlovę. Buvo išleisti V. Pietario „Rinktiniai raštai“ (Vilnius, 1973).
2000 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas rašytojui skirtas pašto ženklas“ (dailininkas Aušrelė Ratkevičienė). Vytautas Osvaldas Virkau 1994 m. sukūrė V. Pietariui skirtą ekslibrisą.
Apie jį išleistos monografijos: Gedimino Ilgūno „Vincas Pietaris“ (Vilnius, 1987), Viktoro Katiliaus „Vinco Pietario akiračiai“ (Vilnius, 1992).

• 1924 m. Aukštuosiuose Šančiuose jo vardu buvo pavadinta gatvė.
• 1970 m. Senamiestyje, ant namo Rotušės a. 24 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Bronius Zalensas, dailininkas Gediminas Pempė): „Šiame name 1899 metais gyveno rašytojas Vincas Pietaris / Istorijos paminklas“. 2004 m. rudenį lenta dingo.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 218, ap. 1, b. 461, lap. 129.
2. Kauno miesto valdybos posėdžio 1924 01 17 nutarimas Nr. 118.
3. Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (DŽDT VK) 1969 02 22 sprendimas Nr. 97.
4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Namas Rotušės a. 24 / V. Levandauskas. – Iliustr., plan. – Autorius nurodytas turinyje // Kauno architektūra / Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas. – Vilnius : Mokslas, 1991. – P. 276–277.
6. Pietaris Vincas. – Portr. // Mūsų gydytojai / [redakcinė kolegija: Gintautas Česnys … [et al.]. – Vilnius : Lietuvos gydytojų sąjunga, 1998. – P. 210–211.
7. V. Pietario g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 124–125.
8. Vincas Pietaris – gydytojas ir rašytojas / Janina Valančiūtė // Sveikata. – 2002, Nr. 11, p. 31–33.
9. Pašto ženkluose ir piniguose įamžinti žymūs mūsų gydytojai. – Iliustr. // Gydytojų žinios. – 2012, lapkr. 15, p. 7, 12.
10. Vincas Pietaris. – Iliustr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 123–124.
11. Vincas Pietaris : [ekslibrisas gydytojui, rašytojui] : [1994, mišri technika : reprodukcija] / Vytautas Osvaldas Virkau // Ekslibrisai gydytojams / [Liutauras Labanauskas, Aistė Sivakovaitė, Regina Vaišvilienė]. – Vilnius : Lietuvos gydytojų sąjunga, 2017. – P. 246.