[1890 02 01 Bukončiuose (Mažeikių r.) – 1973 12 19 Čikagoje (JAV)], Lietuvos kariuomenės generolas.

1920–1929 m., 1940–1944 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1918 m. grįžęs iš Rusijos, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1918–1919 m. Žemaitijoje savo iniciatyva ir lėšomis organizavo partizanų būrius ir likvidavo bolševizmo užuomazgas. 1919 m. suteiktas kapitono, 1922 m. – majoro laipsnis. Nuo 1920 m. tarnavo kavalerijos daliniuose užimdamas įvairias pareigas. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1926 m. – Čekoslovakijos karo akademiją. Buvo Aukštųjų karininkų kursų lektorius, 1926 m. gruodžio perversmo vadas ir vykdytojas. 1927 m. paskirtas Generalinio štabo valdybos viršininku (einant ir kavalerijos viršininko pareigas), išrinktas į Karininkų ramovės seniūnų tarybos prezidiumą. Jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, 1929 m. – generolo laipsnis. Išleistas į atsargą, ūkininkavo prie Šiaulių.
1943 m. hitlerininkams nepavyko sukurti lietuviškojo SS (vok. Schutzstaffeln, apsaugos rinktinės) dalinio. Savisaugos reikalams ir kovai su banditizmu lietuviai sutiko organizuoti karinį dalinį su lietuviška vadovybe ir savo atributika. Taip gimė Lietuvos Vietinė rinktinė (LVR), kuriai vadovauti sutiko generolas P. Plechavičius. 1944 02 16 kreipėsi per radiją į Lietuvos jaunimą, ragindamas stoti savanoriais į jo vadovaujamą rinktinę. Atsiliepė apie 20 000 savanorių. Suformavus LVR buvo daromas spaudimas, reikalaujantis rinktinę pervesti SS formuočių žinion. Vadui nesutikus, rinktinė išblaškyta, generolas suimtas ir patyrė hitlerininkų patyčias konclageriuose, kol pasiekė Vakarų sąjungininkų zoną. „Plechavičiukai“ pasklido po Lietuvą ir tapo pirmaisiais partizanais. 1949 m. atvykęs į JAV, P. Plechavičius įkūrė Karo veteranų ramovę.
Apdovanotas: Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio (1923), DLK kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinais ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių ir Nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliais (1928), 2004 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (po mirties).
1994 m. firma „Medalis“ pagamino tris netradicinius, beveik sprindžio dydžio, generolui skirtus atminimo medalius gražiose dėžutėse (dailininkas E. Daugulis). Dailininkas Antanas R. Šakalys sukūrė jo portretinį voką. 2020 10 10 Karalgirio miške, Padauguvos girininkijoje, netoli Vilkijos (Kauno r.) pasodinta 6600 ąžuoliukų giria generolui Povilui Plechavičiui atminti.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga išleido fotografuotą leidinį „Gen. Povilas Plechavičius“ (Kaunas, 1994), Antanas Martinionis parengė knygą „Vietinė rinktinė“ (Vilnius, 1998), Stasys Gvildys – „Generolo P. Plechavičiaus vietinės rinktinės kariai ir vadai“ (Kaunas, 2008).

• 1991 m. Eigulių mikrorajone esanti Automobilistų gatvė pavadinta jo vardu.
• 1994 06 16 ant buvusio „Miestprojekto“ pastato (dab. Verslo centras „BLC“, K. Donelaičio g. 62 / V. Putvinskio g. 53) buvo atidengta šlifuoto granito memorialinė lenta: „Šioje vietoje nuo 1944 m. vasario 13 d. iki gegužės 15 d. buvo įsikūręs generolo P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės štabas“.
• 2001 m. Kauno įgulos karininkų ramovėje Kaune (A. Mickevičiaus g. 19), buvusių LVR karių sąjungos (LVRKS) būstinėje įsteigtas generolo Povilo Plechavičiaus kambarys-muziejus. Kovo 11-osios proga čia iškilmingai atidengtas generolo biustas (skulptorius Merūnas Varnauskas), kuris vėliau perduotas Marijampolės muziejui. Naują generolo biustą sukūrė ir padovanojo buvęs VR savanoris skulptorius Konstantinas Bogdanas.
• 2008 10 04 Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos iniciatyva ir lėšomis Vytauto Didžiojo karo muziejaus (K. Donelaičio g. 64) sodelyje atidengtas generolo paminklinis biustas (skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Kęstutis Linkus).
• 2009 m. Jaunojo kario mokyklai (Žeimenos g. 66) suteiktas generolo Povilo Plechavičiaus vardas (dab. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto mero 1991 12 13 potvarkis Nr. 2039.
2. Dar vienas lietuvių priešnacinės kovos penkiasdešimtmetis / Leonas Narbutas // XXI amžius. – 1994, geg. 20, p. 6.
3. Atidengta memorialinė lenta Vietinei rinktinei / Viktoras Gulmanas // Kauno diena. – 1994, birž. 21, p. 1.
4. Povilas Plechavičius. Kavaleristas politikos balne / Vidmantas Jankauskas. – Portr., iliustr. // Nepriklausomos Lietuvos generolai / Vidmantas Jankauskas. – Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, 1998. – P. 125–133.
5. Generolą primena biustas / Arūnas Andriuškevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, kovo 10, p. 4.
6. P. Plechavičiaus g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 125–126.
7. Brangesnis už auksą paminklas / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, spalio 6, p. 5.
8. Sodelyje atidengtas P. Plechavičiaus biustas. – Iliustr. // 15 min. – 2008, spalio 6, p. 2.
9. Atidengtas biustas narsiam generolui. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2008, spal. 10, p. 10.
10. Jaunieji lūšiukai tapo plechavičiukais / Tomas Jarusevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, geg. 8, p. 5.
11. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. – Iliustr. // Kas bus kas / [redakcija: Arnas Jozonis, Vaiva Markevičiūtė]. – Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2016. – P. 454.
12. Generolas Povilas Plechavičius: kas negina laisvės, tas nevertas jos! / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918–2018) / Ona Voverienė. – Vilnius : Trys žvaigždutės, 2018. – P. 108–116.
13. Ąžuolų giria generolui Povilui Plechavičiui atminti / Raimundas Kaminskas. – Iliustr. // Tremtinys. – 2020, spal. 23, p. 1.
14. Nr. 53 (buv. 27) / Mindaugas Balkus, Feliksas Zinevičius. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Pastatų istorijos // Vlado Putvinskio gatvė: istoriniai faktai ir atsiminimai / Mindaugas Balkus, Feliksas Zinevičius. – Kaunas : [F. Zinevičius], 2020. – P. 63–64.
15. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. – Prieiga per internetą: https://plechavicius.kaunas.lm.lt/ [2022 08 09]
16. Nuotrauka, portretinė (kopija). Gen. Povilas Plechavičius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000040209573 [2023 04 21]