[1894 04 26 Pėterupėje (Latvija) – 1981 07 17 Adelaidėje (Australija)], inžinierius-architektas.

1930–1940 m. gyveno Kaune.

Peterburge baigęs architektūros studijas, latvių kilmės architektas atvyko į Lietuvą ir dirbo statybos inžinieriumi įvairiuose miestuose. Nuo 1930 m. buvo Žemės ūkio rūmų Kaune statybos skyriaus vedėjas bei Žemės ūkio ministerijos statybos reikalų konsultantas, 1930–1938 m. – Kauno savivaldybės inžinierius ir statybų organizatorius.
Dalyvaudavo įvairiuose konkursuose. Jo veikla ženkliai prisidėjo prie Kauno architektūrinio vaizdo formavimo. Suprojektavo: Paminklinę Prisikėlimo bažnyčią (1929–1933), „Lietūkio“ namus ir sandėlius (Vytauto g. 23, 1930), Žemės ūkio rūmus ir Žemės banką (K. Donelaičio g. 2 ir 73, abu 1933), Arkivyskupo-metropolito rūmus (Rotušės a. 14A, 1935), Pienocentro rūmus (su V. Landsbergiu-Žemkalniu), Evangelikų-reformatų bažnyčią (E. Ožeškienės g. 41, 1937), Šv. Vincento Pauliečio draugijos prieglaudą (Aukštaičių g. 10, 1937) ir kt. Organizavo Vytauto Didžiojo karo ir Čiurlionio dailės muziejų komplekso projektavimo darbų ir aplinkos, kitų objektų statybas.
Neišvengė nesėkmės, kai sugriuvo jo projektuotas autobusų garažas Šančiuose. Dėl to iš einamų pareigų nusišalino ir vertėsi privačia architekto praktika.
Išleido pirmuosius lietuviškus statybos vadovėlius „Žemės ūkio statyba“ (1926), „Molio statyba“ (1928).
1940–1944 m. dirbo Panevėžyje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į Australiją, kur mirė sulaukęs 87-erių metų.
Jolita Kančienė parengė leidinuką „Architektas Karolis Reisonas“.

• 1994 07 01, 100-ųjų gimimo metinių proga, ant pastato Vytauto pr. 43 atidengta memorialinė lenta (skulptorius Leonas Strioga, architektas Alfredas Jakučiūnas): „Šiame name 1930–1940 m. gyveno Kristaus prisikėlimo bažnyčios, „Lietūkio“ ir kitų pastatų autorius inžinierius architektas Karolis Reisonas. Mirė 1981 m. Australijoje.
• 2007 m. Romainiuose projektuojamai gatvei suteiktas K. Reisono vardas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. „inž. K. Reisonas…“ : [portretas] // Naujas žodis. – 1930, Nr. 1, p. 30.
2. Karolis Reisonas (Karlis Reisons) / J. Kančienė. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1988, Nr. 12, p. 30–31.
3. Kauno miesto mero 1994 03 31 potvarkis Nr. 228.
4. Laikinosios sostinės architektas / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, geg. 2, p. 23.
5. Vieno paminėjimo aidas / Jonas Minkevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, liep. 23, p. 4.
6. Karolis Reisonas – latvių kilmės architektas / Vladas Stauskas. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 3 pavad. // Acta Baltica. – 1994. – 1997, p. 124–126.
7. Reisonas Karolis [1894 04 26–1981 07 17] // Lietuvos architektai / Lietuvos architektų sąjunga. – Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, [2002]. – P. 503.
8. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 03 01 sprendimas Nr. T-66.
9. Aktualūs Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2007, kovo 29, p. 4.
10. Architektas K. Reisonas – beribės fantazijos kūrėjas / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, geg. 10, priedas „Santaka“, p. 4–5.