Rimka Albinas

 

[1886 02 16 Skerpieviuose (Vilkaviškio r.) – 1944 02 27 Vilniuje], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, akademikas.

1918–1940 m. gyveno Kaune (išskyrus studijų metus Vokietijoje).

Pasibaigus I-ajam pasauliniam karui, iš užsienio grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į valstybės kūrimą. 1918–1920 m. vadovavo Žemės ūkio ministerijos statistikos skyriui, redagavo dienraštį „Lietuva“ kartu buvo žemės ūkio reformos komisijos narys. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą Kauno rinkimų apygardoje nuo Lietuvos valstiečių sąjungos.
1921–1923 m. studijavo Vokietijoje. Grįžęs po studijų, tapo Lietuvos universiteto docentu, dėstė statistiką ekonominę politiką, visuomenės ūkio istoriją. 1924 m. redagavo žurnalą „Lietuvos ūkis“.
Antrojoje 1926 m. pusėje ėjo finansų ministro pareigas. 1927–1928 m. buvo Centralinio statistikos biuro direktorius, 1928–1939 m. – Lietuvos banko statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas, 1930–1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, nuo 1939 m. – ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos ekonomistų draugijos narys. 1935–1940 m. redagavo žurnalą „Ekonomika“. 1941 m. dirbo organizaciniame Mokslų akademijos steigimo komitete.
Išleido knygas: „Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą“ (1918), „Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais“ (1925), „Statistikos pagrindai“ (1925), „Socialekonominė statistika“ (1933), „Statistika. Teorija ir metodai“ (1939) ir kt.
Tyrinėjo V. Kudirkos, R. Tagorės gyvenimą ir kūrybą. 1931 m. gavęs honorarą už vieną iš savo knygų, pasistatė sodybą Vingytės kaime prie Rokų, kurioje vasarodavo. Čia lankydavosi rašytojų B. Sruogos ir K. Borutos šeimos, kunigas M. Krupavičius, ekonomistai V. Jurgutis, J. Pajaujis ir kiti to meto intelektualai, vykdavo šachmatų turnyrai.
1940 m. persikėlė į Vilnių. 1941 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.
110-osioms gimimo metinėms surengta mokslinė konferencija ir išleista jos medžiaga „Akademikas profesorius Albinas Rimka, 1886–1944“ (Vilnius, 1996). 2006 m. išleista Elenos Rimkaitės „Atsiminimai apie Albiną Rimką ir Balį Sruogą“ (Kaunas).

  • 1997 m. Rokuose buvusi Geležinkelio gatvė pavadinta jo vardu.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno miesto valdybos 1997 07 29 sprendimas Nr. 584.
  2. Rokai ir jų gatvėvardžiai / Nijolė Taluntytė // Kauno diena. – 1997, gruod. 6, p. 23.
  3. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 03 21 sprendimas Nr. T-99.
  4. A. Rimkos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 135–136.
  5. Nuo paprasto ūkininko iki akademiko. – Iliustr. // Rokai ir jų apylinkės penkių amžių įkandin. – Kaunas, 2004. – P. 50–52.
  6. Rimka Albinas : XIII vyriausybės finansų ministras : (1926 06 05–1926 12 17) / Algis Bitautas, Mindaugas Tamošaitis // Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas / Mindaugas Tamošaitis, Algis Bitautas, Artūras Svarauskas. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras : Lietuvos edukologijos universitetas, 2016. – P. 338–341.
  7. Nr. 38 (buv. 20) / Mindaugas Balkus, Feliksas Zinevičius. – Bendroji str. antr.: Pastatų istorijos // Vlado Putvinskio gatvė: istoriniai faktai ir atsiminimai / Mindaugas Balkus, Feliksas Zinevičius. – Kaunas : [F. Zinevičius], 2020. – P. 39–42.
  8. Nuotrauka. Albinas Rimka. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805354/326419361?searchId=59083376 [2023 04 28]