[1898 01 01 Kaune – 1950 05 10 Kaune; palaidota Šančių kapinėse, 1958 m. palaikai perlaidoti Panemunės kapinėse šalia tėvų (antkapinio paminklo skulptorius V. Ruseckas)], aktorė.

1900–1915 m., 1921–1950 m. gyveno Kaune.

Jos aktorystės pradžia buvo 1906 m., kuomet pradėjo deklamuoti dar besimokydama „Saulės“ gimnazijoje, dalyvaudavo Šv. Juozapo darbininkų draugijos renginiuose. Nuo 1911 m. vaidino „Dainos“ draugijos, A. Vitkausko skrajojamos trupės spektakliuose. 1915–1921 m. mokėsi Maskvoje S. Chaliutinos kursuose ir Dailės teatro studijoje, deklamavo J. Baltrušaičio, B. Sruogos, A. Vienuolio-Žukausko rengiamuose vakaruose.
Grįžusi į Kauną, priimta į Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidyklą. 1926 m. su jaunų aktorių grupe buvo įkūrusi „Mūsų teatrą“, kuriame vaidino ir režisavo. 1927–1928 m. tobulinosi Vakarų Europoje. 1928 m. vėl įžengė į Valstybės teatro sceną, kurioje per 32 metus suvaidino apie 200 pagrindinių vaidmenų veikaluose: A. Asnyko „Kęstutis“, F. Šilerio „Klasta ir meilė“, „Plėšikai“, garsiosiose V. Šekspyro ir nacionalinėse P. Vaičiūno, V. Krėvės, V. Mykolaičio-Putino dramose. Pasižymėjo įvairiapusiškumu. Puikiai deklamuodavo koncertuose ir labdaros vakaruose.
1935 m. apdovanota DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. 1945 m. ji buvo tarp pirmųjų Lietuvos aktorių, kuriai suteiktas nusipelniusios artistės vardas.
Po mirties didelę palikimo dalį sesuo perdavė Muzikos ir teatro muziejui.
Antanas Vengris išleido knygą „Nemuno mergaitė: artistės Onos Rymaitės gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 1990).

• 1988 12 12 Žemojoje Fredoje, ant kuklaus namelio Piliakalnio g. 37, kurį 1930 m. aktorė pastatė savo tėvams, buvo atidengta memorialinė lenta (lietuvių, rusų kalbomis): „Šiame name 1932–1950 m. gyveno aktorė Ona Rymaitė“. Čia buvo įrengtas memorialinis kambarys, kurį prižiūrėjo sesuo Veronika Rymaitė-Juozapavičienė. 2017 12 08 pakabinta nauja lenta: „Šiame name 1932–1950 m. gyveno Valstybės teatro aktorė Ona Rymaitė“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Ona Rymaitė. – Portr. //  Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 193–194.
2. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (LDT VK) 1985 01 31 sprendimas Nr. 33.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Ona Rymaitė. – Portr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 76–77.
5. Kaune nyksta atminties ženklai garsiems teatralams / Vaida Milkova. – Vilmanto Raupelio, Lietuvos teatro ir kino muziejaus archyvo nuotr. // Kauno diena. – 2018, saus. 6, p. 1, 8–9.
6. Ona Rymaitė : 1889–1950. – Iliustr. // Moterys, kūrusios Lietuvą / [sudarytoja Aurelija Auškalnytė]. – Vilnius : Lygių galimybių plėtros centras, 2020. – P. 166–167.
7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus informacija [2020 02 05].
8. Teatro aktorės Onos Rymaitės portretas. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805209/50000002572672 [2023 04 28]