[1902 05 27 Rūstekoniuose (Jurbarko r.) – 1991 04 12 Bostone (JAV); 2004 09 28 urna su palaikais perlaidota Petrašiūnų kapinėse], dainininkas, poetas, dramaturgas.

[1918]–1927 m., 1932–1944 m. gyveno Kaune.

Mokėsi „Saulės“ ir „Aušros“ gimnazijose. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. periodikoje pasirodė pirmieji jo eilėraščiai. 1922–1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose, tarnavo intendantūroje, dirbo Eltoje. 1922–1923 m. lankė A. Sutkaus vadovaujamą Tautos teatro vaidybos studiją, buvo jos ir „Vilkolakio“ teatro administratorius.
1926–1931 m. dainavimo mokėsi Klaipėdos, vėliau – Milano konservatorijose. Tuo pačiu buvo „Lietuvos aido“ korespondentas Italijoje.
Grįžęs į Kauną, 1932–1934 m. buvo Valstybės teatro operos solistas, vėliau – aukštos kvalifikacijos libretų vertėjas, kalbos prižiūrėtojas siekęs, kad vertimas skambėtų ne blogiau už originalą. Parašė alegorines dramas „Saulytė“ (1923) ir „Minių mylimoji“ (1926), operų libretus Šimkaus operai „Pagirėnai“ ir J. Pakalnio baletui „Sužadėtinė“. Jo pjesė „Žvejai“ Kaune pastatyta 1926 m., turėjo didelį pasisekimą ir vėliau.
Vydragos slapyvardžiu išleido poezijos rinkinius „Saulėtekio maldos“ (1924), „Pakalnių debesys“ (1936), „Giesmė apie saulę ir sielą“ (1939). Vertė Aspazijos, J. Rainio, O. Milašiaus kūrybą.
Buvo ilgametis Lietuvos rašytojų draugijos pirmininkas. Nuo 1936 m. priklausė Žemaičių rašytojų sambūriui. 1940–1941 m. dirbo fonetikos ir tarties dėstytoju Kauno konservatorijoje. 1941 m. buvo Kauno valstybinio dramos, 1943 m. – Jaunimo teatro direktorius.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į JAV.
100-osioms gimimo metinėms aktorė Rūta Staliliūnaitė parengė literatūrines programas „Atviri langai“ ir „Buvimo niekad negana“. Lietuvoje ir išeivijoje išleista 16 jo knygų. Kaune išleistas rinkinys „Dar ir dabar“ (1994) ir Raštai (1996–1997). Taip pat išleista Juozo Kundroto monografija „Atsigręžęs į šviesą: Stasio Santvaro gyvenimo ir kūrybos atšvaitai“ (Kaunas, 2002) ir „Skyrė ir jungė Atlantas : apsakymai, arba Improvizacijos poeto Stasio Santvaro gyvenimo motyvais“ (Kaunas, 2011), 2012 m. – Dainuolės Kazlauskienės ir Ilonos Griškonytės sudaryta „Stasys Santvaras. Bibliografinė rodyklė (1921–2012)“ (Kaunas).
Didelė lietuviškoji rašytojo asmeninės bibliotekos dalis saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

• 1992 m. Kauno apskrities viešoji biblioteka ir Jurbarko rajono savivaldybė įkūrė S. Santvaro broliją, sauganti poeto atminimą Lietuvoje. Pažymint jubiliejines rašytojo gimimo metines, Brolijos iniciatyva buvo rengiami literatūros vakarai Vilniuje, Kaune bei Jurbarko rajone.
• 1993 m. Birutėje buvusi L. Tolstojaus gatvė pavadinta S. Santvaro vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto mero 1993 06 18 potvarkis Nr. 615.
2. S. Santvaras. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 138–139.
3. Pratarmė // Atsigręžęs į šviesą: Stasio Santvaro gyvenimo ir kūrybos atšvaitai / Juozas Kundrotas. – Kaunas, 2002. – P. 5–7.
4. Stasys Santvaras, tenoras // Lietuvių teatro istorija. – Kn. 2. – 2002, p. 440.
5. Stasio Santvaro rankraščių fondas. – Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/kiti-straipsniai/60-stasio-santvaro-rankrasciai [2022 09 02]
6. Stasio Santvaro gyvenimo ir veiklos Laikinojoje sostinėje akimirkos. – Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/233-stasio-santvaro-gyvenimo-ir-veiklos-laikinojoje-sostineje-akimirkos [2022 09 02]