Šarauskas Juozas


[1894 01 20 Komariškiuose (Kėdainių r.) – 1941 06 26 Červenėje (Baltarusija)], Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas.

1920–1941 m. gyveno Kaune.

1918 m. pabaigoje su dviem broliais įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. už sėkmingą Kėdainių gynybą, apdovanotas 5-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu su kardais ir paskirtas Kėdainių srities karo komendantu. 1920 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. Spalio mėnesį suformavo 12-ąjį pėstininkų pulką ir buvo paskirtas 2-ojo bataliono vadu Kaune. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 m. dalyvavo vaduojant Klaipėdą, gavo majoro laipsnį. Nuo 1924 m. dirbo Lietuvos kariuomenės generalinio štabo Operacijų skyriuje, vėliau – Karo mokslų valdyboje, įsitraukė į Šaulių sąjungos veiklą. 1925 m. buvo Topografijos skyriaus geodezininkas ir Susisiekimo skyriaus ypatingų reikalų karininkas. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą, tačiau dėl sveikatos studijas nutraukė.
1926 07 23 paskirtas Karo muziejaus konservatoriumi. 1928–1940 m. – Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas, rūpinosi karinės spaudos kokybe ir platinimu.
1934 m. – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kolegijos narys, dažnai pavaduodavo generolą Vladą Nagevičių. Per radiją vedė kariuomenės pusvalandžius, rūpinosi muziejaus statyba ir eksponatais. Būdamas Lietuvos vyriausiuoju skautininku, 1935–1940 m. aktyviai organizavo skautų stovyklas, ekskursijas, paskaitas ir kt.
Sovietams okupavus Lietuvą, paskirtas Kariškai istorinio muziejaus direktoriumi. Ilgai priešinosi muziejaus likvidavimui: slėpė P. Lukšio ir A. Juozapavičiaus biustus, stengėsi išsaugoti Knygnešių sienelę ir kt.
1940 m. atleistas iš kariuomenės. 1941 m. suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Birželio 23 dieną pervežtas į Minską, pėsčiomis su kitais kaliniais varomas į Červenę susmuko, buvo nušautas miške.
Apdovanotas: II rūšies Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu be kardų (1928), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Nepriklausomybės medaliais (1928), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1929), Šaulių žvaigždės ordinu (1931), Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu (1936), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1938), Šaulių žvaigždės medaliu (1939), įvairiais skautų ir  kt. apdovanojimais.

  • 1994 m. Žaliakalnyje, prie namo Dainavos g. 2 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932–1941 m. gyveno Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Skautų sąjungos brolijos vadas, pulkininkas Juozas Šarauskas. Bolševikų sušaudytas Červenėje 1941.06.26“.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno miesto mero 1994 01 24 potvarkis Nr. 57.
  2. Atidengta memorialinė lenta skautų vadui Juozui Šarauskui // Kauno diena. – 1994, rugpj. 24, p. 1.
  3. Kauniečiai prisiminė liūdną sukaktį – Ribentropo-Molotovo pakto 55-ąsias metines / Jonas Poniškaitis. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1994, rugpj. 25, p. 1.
  4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  5. Šauliui, savanoriui, skautui, muziejininkui – 110 / Algirdas Markūnas. – Iliustr. // Trimitas. – 2004, Nr. 2, p. 20–22.
  6. Šarauskas Juozas : (1894 01 20–1941 06 26). – Iliustr., portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 7. – 2007, p. 258–259.
  7. Šarauskas Juozas : majoras, Kariuomenės štabo operacijų skyrius : [Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, biografija] / Vilius Kavaliauskas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 17 pavad. // Lietuvos karžygiai / Vilius Kavaliauskas. – T. 5, Pr – Šim. – 2012, p. 685–694.
  8. Kėdainių miesto ir apskrities komendantas kapitonas Juozas Šarauskas. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805633/88870137 [2023 05 24]