[1867 06* 19 Kapčiamiestyje (Lazdijų r.) – 1916 01 18 Sankt Peterburge; palaidotas Vyborgo katalikų kapinėse, 1931 10 24 palaikai perkelti į Kauno senąsias, 1958 m. – Petrašiūnų kapines], kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas.

1888–1890* m. gyveno ir dirbo Kaune.

1888 m. atvyko į Kauną mokytis pas kompozitorių ir vargonininką J. Kalvaitį. Keletą metų dirbo raštininku Kauno geležinkelio pašto skyriuje. Vėliau vargonavo Daugpilyje, 1891 m. išvyko į anuometinės Rusijos muzikos centrą – Peterburgą.
Vienas pirmųjų lietuvių muzikos veikėjų, aktyvią kultūrinę veiklą pradėjęs XIX a. pabaigoje, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs svetur, bet savo talento jėgą skyręs gimtajam kraštui. 1895–1916 m. dirbo Peterburgo katalikų Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininku ir chorvedžiu, dėstė Peterburgo dvasinėje akademijoje, mokytojavo Šv. Kotrynos mokykloje, dalyvavo kultūrinių ir mokslinių draugijų veikloje, dainavo paties įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete, leido „Lietuviškos muzikos“ sąsiuvinius.
Lietuvių religinės ir vargonų muzikos klasikas sukūrė apie 100 kompozicijų, reikšmingų bažnytinių kūrinių: mišios Requiem, „Pulkim ant kelių“, „Kyrie“ ir kt. Ligi šiol bažnyčiose tebegiedama jo sukurta Marijos giesmė („Marija, Marija“) tapusi tarsi liaudies rauda, o daina „Kur bėga Šešupė“ pateko į lietuvių muzikos aukso fondą.
Juozas Žilevičius muziko atminimui skyrė knygą „Česlovas Sasnauskas : trumpa iliustruota biografija ir jo darbų apžvalga 20 metų mirimo sukakčiai paminėti (1916–1936)“ (Kaunas, 1936). Kompozitoriaus muzikinį palikimą analizavo Vytautas Landsbergis – sudarė bibliografiją „Česlovas Sasnauskas : bibliografija : mokymo priemonė“ (Vilnius, 1978 m.), parašė monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ (Vilnius, 1980), parengė monografijos papildymą „Tekstai: gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2002).

• 1925 m. Miesto sode prieš Valstybės teatrą (dab. Laisvės al. 91) buvo pastatytas skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtas kompozitoriaus Č. Sasnausko paminklinis biustas (1993 m. konservuotas skulptorių Prano Bartulio ir Vlado Žuklio).
• 1929 m. Česlovo Sasnausko vardu Žaliakalnyje pavadinta gatvė.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Česlovas Sasnauskis // Lietuva. – 1916, kovo 3 (Nr. 9), p. 4.
2. Kauno miesto Tarybos 1929 01 31 nutarimas Nr. 519.
3. Paminklai : Česlovui Sasnauskui, miesto sode… // Kauno miestas : apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 37.
4. „… Č. Sasnausko biustas (1925, il. 230), pastatytas Kaune, Valstybės teatro sodelyje…“. – Iliustr. // XX a. lietuvių dailės istorija. – Vilnius, 1982. – T. 1 : 1900–1940, p. 216–217.
5. Česlovas Sasnauskas. – Iliustr., portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 47–48.
6. Kaunas gatvės ir žmonės / S. Sajauskas, R. Baltrušaitienė, A. Markūnas, L. Birškytė. – Kaunas : Aesti, 2001. – P. 140.
7. „Antano Aleksandravičiaus paminklinis biustas kompozitoriui Č. Sasnauskui Valstybės teatro sodelyje (Kaunas, 1925)…“// Dailė architektūroje / Algimantas Mačiulis. – Vilnius, 2003. – P. 268–269.
8. Kompozitoriaus Č. Sasnausko biustas miesto sode : apie 1930 m. nuotrauka // Kaunas. Laisvės alėja / Algimantas Miškinis. – Vilnius, 2009. – P. 105.
9. Kompozitoriaus Česlovo Sasnausko paminklas (Kaunas). – Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=zVL6WN0tupU [2020 09 19]
10. Profesionaliosios muzikos pamatų architektas / Vaclovas Juodpusis. – Iliustr. // Respublika. – 2022, birž. 18/24 (Nr. 24), priedas „Žalgiris“, p. 10.
11. Kompozitorius Česlovas Sasnauskas. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/48941776/63649032 [2023 08 08]