[1884 05 31 Vyborge (Suomija, vėliau Rusija) – 1963 03 30 Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse], filosofas, pedagogas, vertėjas.

1923–1940 m. gyveno Kaune.

Gimęs Suomijoje, švedo ir vokiečių kilmės Suomijos pilietės šeimoje, vaikystę ir jaunystę praleido Sankt Peterburge.
1923 m. pakviestas dirbti į Lietuvos universitetą, kur iki 1940 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir Filosofijos istorijos katedrų profesorius ir jų vedėjas.
Kaune puikiai prisitaikė, greitai išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimą. Aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame ir filosofiniame gyvenime, mokslinėje ir pedagoginėje veikloje. Parašė daugiau kaip 100 mokslo darbų rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, kurie buvo spausdinami įvairiuose Europos leidiniuose. Puikiai išmokęs lietuvių kalbą, išvertė Aristotelio veikalą „Apie sielą“ (1959). Daug prisidėjo prie lietuviškos filosofinės terminijos kūrimo ir tobulinimo. Dirbdamas Kaune, parašė brandžiausias savo studijas gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse. V. Sezemano „Logika“ (Kaunas, 1929) ir „Estetika“ (Vilnius, 1970) pripažinti kaip vieni svarbiausių Lietuvos filosofijos veikalų. Kiti darbai: „Dalykinis ir nedalykinis žinojimas“, „Gnoseologija“, „Loginių dėsnių santykis su būtimi“, „Grynojo žinojimo problema“, „Laisvės problema“, „Laikas, kultūra ir kūnas“ ir t.t.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą ir atkūrus Vilniaus universitetą, kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultetu profesorius persikėlė į Vilnių. 1943 m. vokiečiams uždarius universitetą, vokiečių kalbos mokė Vilniaus rusų gimnazijoje, vadovavo filosofijos būreliui, veikusiam žydų geto rajone.
Karo metais V. Sezemano šeima savo namuose Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, slėpė studentę žydaitę.
1950 m. apkaltintas antisovietine veikla ir ryšiais su sionistinėmis organizacijomis, nuteistas 15-kai metų ir ištremtas į Taišeto lagerį Irkutsko srityje. Amnestuotas ir grįžęs į Lietuvą, toliau dirbo mokslinį darbą ir 1958–1963 m. dėstė Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje.
1995 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
2015 m. išleista Daliaus Jonkaus parengta monografija „Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija“, 2020 m. – Vosyliaus Sezemano „Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija : šaltinių publikacija“ (Kaunas).

• 2007 10 19 Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44) buvo atidaryta profesoriaus Vosyliaus Sezemano vardo auditorija (II a., 202 aud.).
• 2011 10 10 ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta atminimo lenta (skulptorius Balys Gudas): „Šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius Vosylius Sezemanas (1884–1963), kalintas Sibiro lageriuose 1950–1958 m.“ [V. Sezemano sūnaus Georgijaus Sezemano teigimu, tėvas Kaune gyveno iki 1940 m., o iš tremties grįžo 1956 m. – reng. past.]

Literatūra ir šaltiniai:

1. Pagerbtas filosofo Vosyliaus Sezemano atminimas / Nerijus Budrys. – Iliustr. // Universitas Vytauti Magni. – 2005, geg. (Nr. 4), p. 3.
2. Įvairių kultūrų žmonės – paspirtis universitetui / Jonas Petronis. – Portr., iliustr. // Universitas Vytauti Magni. – 2007, spal. (Nr. 5), p. 2–3.
3. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 06 28 įsakymas Nr. A-2343.
4. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spal. 12, p. 4.
5. Georgijaus Sezemano (Vosyliaus Sezemano sūnaus) informacija.
6. Vosylius Sezemanas. Sūnaus prisiminimai / Georgijus Sezemanas. – Iliustr. – Santr. angl. // Krantai. – 2017, Nr. 3, p. 70–75.
7. Kai kurie Vosyliaus Sezemano giminių gyvenimo epizodai / Georgijus Sezemanas. – Iliustr., portr., faks. – Santr. angl. – Bibliogr.: 7 pavad. // Krantai. – 2019, Nr. 3, p. 74–79.
8. Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija : šaltinių publikacija / Vosylius Sezemanas. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. – 214, [1] p.